Buvęs slaptas agentas – paslapčių spąstuose

Dirbti slaptuoju policijos agentu Lietuvoje tampa didžiule rizika.

Tai savo kailiu patyrė buvęs Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Operatyvinės veiklos tarnybos vyresnysis specialistas Robertas Janickas.

Ilgus metus su slapta informacija dirbęs policininkas tik gatvėje atsidūręs savo kailiu patyrė, kokiu galingu ginklu gali tapti operatyviniu būdu surinkti duomenys.

Daugiau nei prieš mėnesį R.Janickas už pareigūno vardo pažeminimą buvo atleistas iš pareigų.

Po to jis nesėkmingai mynė Policijos departamento slenksčius mėgindamas sužinoti, kuo prasižengė.

Policijos vadovas Vytautas Grigaravičius jį atleido remdamasis tarnybinio patikrinimo medžiaga. Bet visa ši medžiaga – slapta.

„R.Janickas prarado teisę dirbti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, todėl jis nebegali susipažinti su šiomis išvadomis“, – tokį atsakymą iš departamento atstovų lūpų išgirdo ir darbo netekęs R.Janickas, ir šia istorija susidomėjęs „Lietuvos rytas“.

Nepaliko galimybių gintis

Buvusio pareigūno atleidimą gaubiančios paslaptys apribojo ir jo galimybes teisybės ieškoti teismuose. Be tarnybinio patikrinimo išvadų, kurios tapo R.Janicko atleidimo pagrindu, teisininkams tapo keblu teismui apskųsti V.Grigaravičiaus įsakymą.

Generalinio komisaro iš darbo atleistą R.Janicką ėmėsi ginti Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga.

Šios organizacijos atstovas Vytautas Bakas „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad profsąjungos nėra įsitikinusios, kad R.Janickas buvo atleistas nepagrįstai: „Jeigu pareigūnas nusižengė ir jo kaltė nekelia abejonių, būtina jį bausti.

Bet negalima iš žmogaus visiškai atimti galimybės gintis“.

Pasak V.Bako, dabar R.Janicko galimybės gintis yra labai apribotos, kadangi buvęs slaptasis darbuotojas negali susipažinti su atlikto tarnybinio patikrinimo medžiaga ir suformuluoti ieškinio.

„Skundą teismui teko rašyti „iš lubų“, – prisipažino profsąjungų atstovas. Nors skundas jau įteiktas, V.Bakas nėra tikras, kad teisme jis nebus atmestas.

Pasak teisininko, nežinant visų R.Janicko atleidimo faktinių aplinkybių ir motyvų ieškinys nebuvo suformuluotas taip, kaip tai numato įstatymai.

Tačiau R.Janickas ir jam talkinantys teisininkai neturėjo kitos išeities. Apskųsti generalinio komisaro įsakymą galima per mėnesį, o reikalauti ar bylinėtis dėl tarnybinio patikrinimo medžiagos užtruktų bent keletą mėnesių.

Gali būti kerštaujama

Policijos departamentui buvo siūloma su įslaptinta tarnybinio patikrinimo medžiaga leisti susipažinti vienam profsąjungų atstovui, turėjusiam R.Janicko įgaliojimą veikti jo vardu.

Nors šis asmuo turi teisę dirbti su slapta informacija, departamento vadovybė tarnybinio patikrinimo medžiagos neatskleidė ir jam.

„Todėl nori nenori peršasi mintis, kad R.Janicko atleidimo istorijoje nėra viskas skaidru ir teisinga“, – sakė teisininkas.

V.Bakas mano, kad taip Policijos departamento vadovybė piktnaudžiauja dominuojama padėtimi. Be to, jis neatmeta, kad R.Janickui gali būti kerštaujama už bandymą išsiaiškinti, kas atskleidė valstybės paslaptimi laikytą jo darbą.

Atskleidė slaptą darbuotoją

Birželio pradžioje buvęs slaptasis operatyvinis darbuotojas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad ši pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl valstybės paslaptį sudarančios informacijos atskleidimo.

Mat V.Grigaravičiaus ir buvusio Vilniaus miesto policijos vadovo Eriko Kaliačiaus kovos įkarštyje žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad slaptasis policijos darbuotojas R.Janickas draudimo bendrovei „BTA draudimas“ neteisėtai teikdavo informaciją iš vidaus reikalų sistemos duomenų bazės.

Už suteiktą informaciją draudimo bendrovė neva apmokėdavo agento pokalbių mobiliaisiais telefonais sąskaitas, taip pat davė jam „LUKoil“ degalų kortelę, kuria naudojosi ir R.Janicko artimieji.

Atskleidus šio slaptojo agento tapatybę vyriškis patyrė šoką.

Greitosios pagalbos automobiliu R.Janickas buvo išgabentas į ligoninę.

Tada netikėtai iššifruotas agentas „Lietuvos rytui“ neigė jam mestus įtarimus ir pareiškė neabejojąs, kad įslaptintos informacijos apie jį paskelbimas sutapo su E.Kaliačiaus nušalinimu nuo pareigų.

Be kitų nusižengimų, buvęs sostinės policijos vadovas buvo kaltinamas ir neteisėtai priėmęs R.Janicką į tarnybą.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas

R.Janickas įtaria, jog prie valstybės paslapties atskleidimo, užkirtusio jam kelią dirbti operatyvinį darbą, galėjo būti prisidėję ir kai kurie aukšti Policijos departamento pareigūnai.

Agento tapatybė buvo atskleista iš karto po to, kai slapta jo byla pateko į departamento Vidaus tyrimų valdybą, tyrusią R.Janickui mestus įtarimus.

Kaip duomenys apie Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato skyriaus, kurio egzistavimas, personalas, darbuotojų asmens duomenys bei jų atliekamos funkcijos yra įslaptinti ir laikomi valstybės paslaptimi, pateko į viešumą, aiškinasi Valstybės saugumo departamentas (VSD).

Atlikti ikiteisminį tyrimą dėl valstybės paslaptį sudarančios informacijos atskleidimo saugumo pareigūnams pavedė Generalinė prokuratūra.

Pasigedo vadovų žmoniškumo

Policijos vadovas R.Janicką iš pareigų atleido jau po to, kai saugumas pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Be to, buvęs pareigūnas tuo metu dar sirgo ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą.

R.Janickas įsitikinęs, kad, VSD pradėjus ikiteisminį tyrimą, Policijos departamentas privalėjo nusišalinti nuo jo atžvilgiu pradėto tarnybinio patikrinimo, nes yra atsakingas už informacijos, kuri buvo paskelbta apie jį, apsaugą.

Buvęs slaptasis policijos darbuotojas mano, kad buvo pažeistos jo teisės, nes jam buvo leista tik perskaityti generalinio komisaro įsakymą dėl atleidimo.

„Kai pati policijos vadovybė iš pradžių atskleidžia savo slaptąjį darbuotoją, bet kažkodėl įslaptina jo atleidimo įsakymą ir tarnybinio patikrinimo medžiagą, negali tylėti“, – savo pasiryžimą kovoti su Policijos departamento vadovais aiškino net nuo artimųjų savo darbo pobūdį policijoje slėpęs R.Janickas.

Buvęs pareigūnas „Lietuvos rytui“ tvirtino, jog jis būtų pasitraukęs be triukšmo, jeigu Policijos departamento vadovybė būtų nedariusi jam kliūčių sužinoti atleidimo priežastis ir žmoniškai viską paaiškinusi.

Darbdavys naudojasi pranašumu

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkė Zita Žvikienė mano, kad R.Janicko atleidimas turėtų būti ištirtas. Parlamentarė buvusiam pareigūnui siūlo kreiptis ir į Seimą.

Z.Žvikienės nuomone, šia istorija turi susidomėti Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija, kuri galėtų atsakyti, ar pagrįstai buvo įslaptinta tarnybinio patikrinimo medžiaga.

Tačiau, politikės manymu, ir be išsamesnio tyrimo matyti, kad buvusio pareigūno teisės pažeidžiamos: „Kai žmogus atleidžiamas iš darbo vadovaujantis tokiais duomenimis, kurie yra surinkti operatyviniu būdu ir negali būti viešinami, turi būti sudaromos vienodos sąlygos abiem pusėms.

Jei darbdavys gali naudotis kokia nors slapta informacija ir pasinaudojęs ja atleisti žmogų, o šis savo gynybai ja pasinaudoti negali, tai jau yra diskriminacija ir žmogaus teisių pažeidimas“.

Slapukavimas kelia įtarimų

Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas advokatas Kęstutis Čilinskas taip pat abejoja, ar teisėtai ribojama informacija apie R.Janicko atleidimą.

Teisininkas mano, jog šiuo atveju žmogui turi būti suteikta maksimali informacija. Priešingu atveju pagrįstai kyla įtarimų, kad jo atleidimas gali būti neteisėtas.

Advokatas teigė, kad itin dažni atvejai, kai pateikti informaciją atsisakoma nepagrįstai – net ir tada, kai dokumentai yra vieši.

Bet K.Čilinskas nemano, kad net ir tokioje situacijoje atsidūręs R.Janickas neturi galimybių gintis. Pasak advokato, jo skundas neturėtų būti atmestas, jei atleistas pareigūnas teismui nurodys rimtas priežastis, kodėl negali pateikti visų su jo atleidimu susijusių faktinių aplinkybių.

Pasak advokato, teismas pats iš policijos išsireikalaus reikiamą medžiagą.

Tuomet ieškinį R.Janickas galės dar papildyti.

„Nebent administracinis teismas nevykdytų savo, kaip žmogaus teisių gynėjo, funkcijos. Bet šie teismai yra įsteigti ginti žmones, kurie neteisėtai yra persekiojami institucijų“, – kalbėjo K.Čilinskas.

Neprisiminė panašaus atvejo

Vidaus reikalų ministerijos generalinis inspektorius Julius Jasaitis pripažino per savo darbo praktiką neprisimenąs atvejo, kai atleidžiamas pareigūnas negali susipažinti su jo atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo medžiaga.

Anot inspektoriaus, jei R.Janickas neturi teisės dirbti su slapta informacija, logiška, kad ji ir nėra jam pateikiama.

„Vis dėlto šiam asmeniui galėjo būti paaiškintas tas konkretus epizodas, kurį Policijos departamento vadovai traktavo kaip pareigūno vardo pažeminimą“, – mano J.Jasaitis.

Remiasi nustatyta tvarka

Policijos departamento atstovė spaudai Jolanta Petrulienė „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad R.Janickas nebuvo supažindintas su patikrinimo medžiaga, remiantis 2003 metais vidaus reikalų ministro patvirtinta tvarka.

Viename punktų teigiama, kad su įslaptinta informacija gali būti supažindinami leidimą dirbti su slapta informacija turintys pareigūnai.

„Kadangi R.Janickas buvo atleistas iš pareigų, jis neteko ir teisės susipažinti su slapta informacija. O įslaptinta ši medžiaga buvo todėl, kad R.Janickas pats prisipažino buvęs slaptas policijos darbuotojas“, – paaiškino departamento atstovė.

Bet valdininkė nepanoro vertinti, ar teisinga, kad į gatvę išmetamas pareigūnas net negali sužinoti, ką padarė blogai: „Tokia yra tvarka, ir nieko čia negali padaryti“.
Tadas Ignatavičius

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.