„Linas” veržiasi į nekilnojamojo turto rinką

Laukia rimtos permainos

Vakar didžiausios Baltijos šalyse lininių audinių gamintojos „Linas” prezidentas Ramūnas Lenčiauskas paskelbė, kad bendrovė artimiausiu metu bus padalinta į tris dalis.

„Linas” įsteigė dvi antrines bendroves – „Linas Nordic” ir „Lino investicinis fondas”. Pirmoji iš „motininės” bendrovės perims lino tekstilės gamybą, o antroji – nekilnojamojo turto valdymą.

„Linui” liks visų bendrovių finansų ir akcijų valdymas – iš esmės senoji bendrovė administruos dviejų naujųjų veiklą.

Svarbiausia, anot R.Lenčiausko, kad „Lino” strategų sprendimas leis efektyviau dirbti ir daugiau uždirbti.

Vis dėlto pagrindinė naujiena yra ta, kad oficialiai apie permainas paskelbę tekstilininkai kartu paskelbė ir apie ketinimus įsitvirtinti šalies statybų ir prekybos bei nuomos nekilnojamuoju turtu rinkose.

Statys, nuomos ir parduos

„Lino investicinis fondas” jau perėmė dar prieš kelias dienas steigėjui Panevėžyje, Kaune, Šventojoje, Palangoje ir Utenoje priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Naujos bendrovės direktorius R.Lenčiauskas neslepia pirmųjų ambicingų planų.

„Kitų metų vasarą Palangoje statysime 7000 kvadratinių metrų modernų viešbutį, – sako jis. – Šiuo metu jau svarstomas ir 30 milijonų litų vertės projektas statyti Kauno centre komercinį biurų centrą”.

Turi bendrovė statybos bei nekilnojamojo turto verslo plėtros planų ir Panevėžyje bei kituose šalies miestuose.

R.Lenčiauskas pripažino, kad bendrovė bandys užimti ir dar vieną nekilnojamojo turto nišą.

„Mus domina ir būsto statybos rinka”, – atsakė į „Panevėžio ryto” klausimą vienas iš pagrindinių „Lino” grupės vadovų.

Tai, kad viena galingiausių ir turtingiausių šalies bendrovių neria į statybų ir prekybos nekilnojamuoju turtu rinką, anot ten dirbančių senbuvių, yra dėsninga, nes šio verslo pelningumas pastaruosius kelerius metus svyruoja 25-40 procentų ribose.

Tikisi uždirbti pelno

„Lino” pagrindinę gamybą perėmusios bendrovės „Linas Nordic” direktorė Žibutė Gaivenienė taip pat mano, kad ir jos valdomai įmonei permainos bus naudingos.

„Linas Nordic”, priešingai nei anksčiau „Linas”, rūpinsis tik lino produkcijos gamyba ir jos realizavimu, – sakė Ž.Gaivenienė. – Tai esminė permaina, leisianti geriau matyti ateitį ir numatyti konkurentų iš Azijos žingsnius.

Be to, nuo šiol daugiausia dėmesio skirsime namų tekstilės – staltiesių, rankšluosčių, servetėlių, užuolaidų, patalynės ir panašios produkcijos gamybai”.

Net 93 procentus visos produkcijos į Švediją, Italiją, Belgiją, Estiją, JAV, Japoniją, Čilę, Turkiją ir kitas šalis eksportuojanti bendrovė šiemet tikisi uždirbti 4-5 milijonus pelno. Tikimasi, kad iš viso bus pagaminta ir parduota 74 milijonų litų vertės lino audinių ir lino tekstilės gaminių.

Daugiausia – beveik pusę – visų tekstilės gaminių nuperka Švedijos prekybininkai.

Pelningiausi metai – praeityje

Iki šiol „Linui” sėkmingiausi buvo 1999-ieji, kai bendrovei pavyko parduoti produkcijos už 76 milijonus litų ir uždirbti 6,6 milijono litų.

Ir anuomet, ir dabar didžioji dalis Panevėžio tekstilininkų gaminių užsienio rinkose parduodama su kitų firmų (užsakovų) ženklais.

„Linas Nordic” dirba 1600 panevėžiečių, iš jų 80 procentų – moterys. Bendrovė yra antra pagal dydį darbdavė mūsų mieste.

Darius Skirkevičius,

www.panrytas.lt

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.