Naujuosius mokslo metus mokyklų valgyklos pasitiko su senomis problemomis: jau pernai kai kurių darbuotojai teigė nebeišgalintys išsilaikyti ir pagaminti geros kokybės maisto. Be to, kur kas mažiau lėšų šįmet skirta nemokamam mokinių maitinimui.
Nerimo apimti ir Klaipėdos savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus specialistai: baiminamasi, kad gali pritrūkti lėšų, jei nemokamą maitinimą gaunančių vaikų skaičius nuo spalio nesumažės.
Pasak Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotojos Jolantos Ceplienės, iki šiol uostamiestyje nemokamą maitinimą gaudavo visi vaikai, kuriems jis priklauso.
„Kam skirti nemokamus pietus ar pusryčius, komisija sprendžia du kartus per mokslo metus – rugsėjo pabaigoje ir vasario mėnesį. Kadangi lėšų turėjome pakankamai, vaikų sąrašai pasipildydavo beveik kas mėnesį – pablogėjus šeimos materialinei padėčiai nemokamą maitinimą galėjome skirti bet kuriuo metu”, – sakė J. Ceplienė.
Pernai Klaipėdos mokyklose nemokamai pietavo 3 000 vaikų, 565 iš jų gavo ir pusryčius. Per metus Savivaldybė neišnaudojo visų nemokamam maitinimui valstybės skirtų 2 mln. 150 tūkst. litų ir apie 90 tūkst. litų grąžino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM).
Šiais metais šalies moksleivių nemokamam maitinimui valstybė skyrė 61 mln. Lt, iš jų Klaipėdai – 1 mln. 251 tūkst. Lt, t. y. 899 tūkst. Lt mažiau nei pernai.
Neišnaudojo – gavo mažiau
J. Ceplienė svarstė, kad ministerijos sprendimą galėjo lemti tai, jog pernai nebuvo išnaudotos visos skirtos lėšos. Be to, pastebėjo ji, labai didelis nemokamo maitinimo poreikis yra rajonuose – jiems ir teko daugiau lėšų.
„Pavasarį rašėme raštą ministerijai ir informavome, kad lėšų mums gali nepakakti. Žodinį pažadą, kad mums skirs papildomai pinigų, gavome, tačiau kaip bus iš tiesų, neaišku”, – teigė Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja.
Šių metų birželį nemokamus pietus iš viso gavo 2 731 mokinys, iš jų papildomai pusryčius – 360 vaikų. Nemokamai jie maitinsis ir visą rugsėjį. Spalio 1 dieną komisija patvirtins naują vaikų, kuriems skirtas nemokamas maitinimas, sąrašą.
Gelbsti buities tyrimo aktas
Mažas pajamas turinčios šeimos (šiuo metu minimalios pajamos vienam šeimos nariui – 202,50 Lt, nuo spalio 1 dienos – 232,50 Lt), kurios nori gauti savo vaikams nemokamą maitinimą, mokyklai turi pateikti apie 10 dokumentų: prašymą, pažymas apie šeimos sudėtį, paskutiniųjų trijų mėn2esių pajamas, jeigu tėvai išsiskyrę – ištuokos dokumentus, pažymas apie gaunamus alimentus ir kt. Daugumoje mokyklų dokumentus priima socialiniai pedagogai.
Pasak J. Ceplienės, paprasčiau yra toms šeimoms, kurios gauna socialines išmokas iš Socialinės paramos centro – pastarojo darbuotojai patys pateikia mokykloms dokumentus ir tėveliams papildomai vargti nereikia.
Atskirais atvejais (pavyzdžiui, jei šeimos mėnesio pajamos minimalias viršija tik keliais litais, o mokytojai mato, kad vaikas dažnai būna alkanas) nemokamo maitinimo reikalingumas nustatomas pagal šeimos buities sąlygų tyrimo aktą. Pernai nemokamą maitinimą tokiu būdu gavo 435 mokiniai, daugiausia – 40 – „Santarvės” vidurinėje mokykloje.
Išgelbėtų dotacijos
Savivaldybė vieno moksleivio pietums skiria 3 litus, pusryčiams – 1,2 lito. Tačiau, pasak J. Ceplienės, atskaičiavus maisto gamybos kaštus, pietums paruošti lieka tik apie 2 litus.
„Už tiek pinigų sudėtinga pagaminti karštą patiekalą”, – pastebėjo valdininkė.
Neigiamai moksleivių, ne tik pietaujančių nemokamai, maitinimui atsiliepia ir prieš kelerius metus Savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, jog mokyklos turi dirbti dalinės ūkiskaitos būdu.
Įsigaliojus šiam sprendimui, mokyklų valgyklos už karštą vandenį, elektrą, taip pat atlyginimus virtuvių darbuotojams ėmė mokėti pačios (iki tol valgykloms išlaikyti mokslo metams iš miesto biudžeto buvo skiriama apie 1,7 mln. Lt).
Todėl, norėdamos padengti maisto gamybos kaštus, valgyklos prekėms pritaikė antkainius nuo 30 iki 50 procentų. Taip pat, nors nežymiai, sumažėjo porcijos, patiekalus imta gaminti iš pigesnių produktų.
Praeitais mokslo metais SADM priėmus įsakymą, kad maisto gamybos antkainiai mokyklų valgyklose negali būti didesni nei 30 procentų, valgyklos ėmė skelbti pavojaus signalą. Kai kurių darbuotojai teigė nebegalintys išsilaikyti.
Mokslo metų pabaigoje prasčiausia situacija buvo Tauralaukio pagrindinės bei miesto miegamuosiuose rajonuose esančių mokyklų valgyklose, kur didžioji dalis vaikų gauna nemokamą maitinimą.
Problemų nebuvo arčiau miesto centro įsikūrusiose mokyklose: jų valgyklose pietauja ne tik mokiniai, bet ir kiti miestiečiai.
Švietimo skyriaus specialistai tvirtina, kad šiais mokslo metais padėtis gali tapti kritiška, jei Savivaldybė mokyklų valgykloms neskirs papildomo finansavimo.
„Prašysime, kad Savivaldybė dotuotų valgyklas arba bent atleistų nuo mokesčio už karštą vandenį ar elektrą. Sprendimą turės priimti miesto Taryba”, – sakė Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja J. Ceplienė.
Laima Švedaitė
„Vakarų ekspresas”