Atsigaunanti šalies ekonomika bei kai kurie Vyriausybės sprendimai importo politikoje jau pateikia pirmuosius netikėtumus.
Šių metų statybų sezonui įkaitus iki aukščiausio laipsnio, Panevėžio krašte atsirado didelis pagrindinės statybų medžiagos – cemento – deficitas. Ypač juntamas į maišus sufasuotos šios statybinės medžiagos stygius.
Viename apskrities mieste didelės statybos buvo sustojusios beveik mėnesiui, nes vadovai iš anksto nepasirūpino cemento tiekimu.
Nebepajėgūs įvykdyti visų užsakymų
Šią vasarą statybų vadovai pajuto ir didelį kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą.
Kai kurių bendrovių vadovai teigė, kad užsakymų yra trečdaliu daugiau nei jie pajėgūs įvykdyti.
Butą remontuoti susirengę panevėžiečiai gerai dirbančių statybininkų priversti laukti apie tris mėnesius, nes darbo jie turi iki pat didžiųjų šalčių.
Daug statybininkų dar vasaros pradžioje išvyko uždarbiauti į Airiją ir kitas Vakarų šalis.
Pabaigtuvių datos jau nukeliamos
Kad trūksta cemento, patvirtino ir didieji Panevėžio krašto betono gamintojai – bendrovės „Panevėžio gelžbetonis” ir „Lutonė”.
Jų vadovai teigia, kad statybos bendrovėms betono jau tenka laukti eilėse. Kartais tokios eilės pradžią nuo galo skiria daugiau nei savaitė.
Anot kai kurių statybos rinkos ekspertų, situacija Panevėžio krašte šiek tiek panaši į tą, kuri buvo planinės ekonomikos pakilimo metu – prieš 30-40 metų.
Anuometės milžiniškų gamyklų ir gyvenamųjų mikrorajonų statybos taip pat nenumaldomai tirpdė cemento likučius.
„Cemento krizė Panevėžio kraštą ištinka pirmą kartą po to, kai šalis atgavo nepriklausomybę, – sakė per 30 metų betono gamybos rinkoje dirbantis bendrovės „Panevėžio gelžbetonio” direktorius Alvydas Liulevičius. – Tai turi didžiulės įtakos ir betono gamybai, ir visai statybų rinkai”.
Statybos, anot rinkos specialistų, kol kas nestoja, tačiau kai kurių bendrovių grafikuose jau keičiamos pabaigtuvių datos.
Parduotuvės siūlo likučių
Cemento atsargos šalyje po truputį ėmė tirpti dar prieš tris mėnesius, kai, siekdama apsaugoti bendrovės „Akmenės cementas” interesus, mūsų šalies Vyriausybė užtvėrė kelią pigesnės šios žaliavos srautams iš Baltarusijos.
„Akmenės cementas” pasirodė dar nesąs pajėgus patenkinti visų atsigavusios šalies statybų rinkos poreikių. Sumažinti apribojimus importuotojams neleidžia ir ES sveikatos normos, pagal kurias baltarusiškas cementas yra pernelyg nuodingas.
Šiuo metu daugelyje Panevėžio parduotuvių sufasuoto į maišus cemento norintys įsigyti pirkėjai vis dažniau išgirsta, kad pageidaujamos statybinės žaliavos apskritai nėra arba yra per mažai.
„Cemento neturime jau savaitę”, „turime vos kelis maišelius – paskubėkite” arba „atvažiuokite kitą savaitę – tiekėjai žada atvežti” – taip dažniausiai apibūdinama cemento pasiūlos ypatumai statybos medžiagų parduotuvėse.
„Panevėžio gelžbetonio”, „Lutonės”, „Stetiškių ūkio”, „Lytagros”, „Žemūktechnikos” ir daugelio kitų lankomiausių Panevėžyje statybos medžiagų parduotuvių pardavėjai kartu galėjo pasiūlyti tik 100 cemento maišų, arba tik tiek, kiek jo reikia vieno vidutinio vienbučio namo statybai.
Deficitas cementą pabrangino
Šiek tiek situacija turėtų pagerėti rugsėjo viduryje – tuo metu didžioji dalis prekybininkų tikisi sulaukti savo eilės prie bendrovės „Akmenės cementas” produkcijos užsakymų langelio.
Dingus iš lentynų fasuotam baltarusiškam cementui, atsirado ne tik šios žaliavos deficitas, bet ir išaugo jos kainos.
Vidutiniškai fasuotas cementas Aukštaitjos sostinėje pabrango 45 procentais – nuo 9 litų iki 14 litų už 40 kilogramų.
Norintieji nusipirkti daugiau fasuotos statybos žaliavos, priešingai laisvosios rinkos dėsniams, jau sutinka net permokėti. „Panevėžio ryto” žiniomis, Panevėžyje būta sandorių, kai už 40 kilogramų cemento maišą buvo mokama 20 litų.
Kainos turėtų dar augti
Dar viena didelė pastarojo meto statybos rinkos naujiena Panevėžio gelžbetonio gamybos įmonėse yra ta, kad apie savo ketinimus nusipirkti didesnį kiekį betono pirkėjas pardavėjus turi informuoti iš anksto.
„Cemento trūkumas ir didėjanti betono paklausa verčia mus keisti prekybos betonu įpročius, – sakė „Panevėžio gelžbetonio” direktorius A.Liulevičius. – Didesnių betono kiekių norintys įsigyti pirkėjai įtraukiami į prekybos grafikus. Klientams eilėje tenka laukti savaitę”.
Daugiau trečdaliu nuo metų pradžios padidėjusi betono paklausa vis dažniau verčia eilėse lūkuriuoti ir stambiąsias statybos bendroves. Taip pat šiuo metu prekiauja ir kita didelė Panevėžio apskrities betono gamybos įmonė „Lutonė”.
Iki cemento krizės abi minėtos bendrovės ir stambius, ir mažus pirkėjus galėjo aptarnauti tą pačią dieną.
„Panevėžio gelžbetonis” per valandą gali pagaminti 120 kubinių metrų, arba apie 120 tonų, betono. Populiariausio betono (200 markės) kaina siekia 223 litus už kubinį metrą.
Rinkos specialistai prognozuoja, kad iki metų pabaigos betono kainos dėl augančių kuro ir žaliavos kainų dar gali kilti iki 10 procentų.
Darius Skirkevičius,
www.panrytas.lt