Vasarą į Nidą vandens transportu plūstančių poilsiautojų atostogas jau pirmosiomis jų minutėmis gali sugadinti nemaloni akistata. Kurorte atostogaujančių nuostabai, juos pasitinka ne linksmybės ir atgaiva, o girtuokliai.
Nidoje yra du uosteliai, priglaudžiantys laivus. Į kurortą poilsiniu laiveliu su draugais ir giminaičiais atplaukęs šilutiškis Vygantas savo transporto priemonę nutarė viename jų ir palikti. Ponas Vygantas pasiruošė sumokėti už uosto paslaugą, tik nežinojo, kam. Tačiau kruopštus ir labai keistas kontrolierius pats jį susirado, nespėjus net prišvartuoti laivo. Tikriausiai pavargęs nuo begalės darbų, jis atėjo svirduliuodamas ir su raudona nosim kaip Kalėdų Senelis.
„Nori palikti čia laivą – duok petaką”, – supažindino su uosto mokesčiais keliautoją keistasis kontrolierius.
„Petako” Vygantas neturėjo, todėl ištiesė kontrolieriui dešimt litų. Šis paaiškino, kad grąžos neturįs, bet pažadėjo kitos poilsiautojo viešnagės kurorte metu iš jo neimti nė cento.
Negaila Vygantui nei dešimties, nei dvidešimties litų, tačiau kai jis kontrolieriaus paprašė čekio už suteiktas paslaugas, šis pasiuntė jį kuo toliausiai ir nuėjo nuo poilsiautojo laivo neatsisukdamas. Ir taip jau antrą kartą šią vasarą.
Nutaręs apie keistąjį kontrolierių pranešti uostelio administracijai, paklausti, kur investuojami surinkti pinigai, ponas Vygantas jos nerado.
Piratų uostas
Iš dienraščio išgirdęs Vyganto istoriją, UAB „Neringos komunalininkas”, kuriai priklauso vienas Nidos uostelių, direktorius Arūnas Burkšas nusprendė, kad šilutiškis susidūrė ne su šio uosto kontrolieriais.
A. Burkšo teigimu, girtuokliai šiame uoste tikrai nesavivaliaujantys ir penkių litų neprašantys. Už čia paliktą laivą reikia atsiskaityti su uosto kapitonu.
Uosto kapitonas Remonas Zinkevičius sakė, kad jis iš į uostą užsukusių laivų savininkų skundų nesulaukęs.
„Jeigu laivo šeimininkas neateina susimokėti, aš pats pas jį nueinu. Tačiau negirdėjau iš jų, kad aš jau antras, prašantis sumokėti už laivo stovėjimą. Pro mano akis nepraslysta nė vienas į uostą užsukantis laivas”, – pasakojo kapitonas.
Jo manymu, susidūrę su apsimetėliais kontrolieriais uosto svečiai apie incidentą tikrai praneštų administracijai.
„Gal panašios istorijos vyksta gretimais esančiame uostelyje”, – spėliojo A. Burkšas ir R. Zinkevičius. Vietinių gyventojų ši laivų sustojimo vieta vadinama „piratų uostu”.
„Piratų uostą” nuomojanti šalia esančios kavinės „Senasis uostas” savininkė Stefanida Kuznecova sakė taip pat negirdėjusi, jog kažkas čia savivaliautų ir prašytų pinigų už apsistojimą uoste.
„Aš čia nesargauju ir nežinau, ar girtuokliai poilsiautojus terorizuoja”, – teigė ji.
Paklausta, ar šioje vietoje yra imami mokesčiai už laivų stovėjimą, S. Kuznecova atšovė, jog laikraštis – ne Mokesčių inspekcija ir ji to neprivalanti aiškintis.
Girtuokliai – gudresni
Pasirodo, „piratų uostu” domėjomės ne pirmieji. Neringos policijos nusikaltimų poskyrio viršininkas Žilvinas Kiaušas sakė, jog jau anksčiau buvo užregistruotas prašymas ištirti S. Kuznecovos įmonės veiklos teisėtumą.
Pareigūnas patikino, kad po įmonės tyrimo pažeidimų nerasta. Nustatyta, kad privati įmonė pagal nuomos sutartį turi teisę reikalauti iš čia atplaukiančių laivų mokesčio už stovėjimą uoste, o visos piniginės įplaukos gaunamos iš šios veiklos registruojamos pagal buhalterinės apskaitos taisykles.
Taigi, ko gero, šilutiškį Vygantą apgavę girtuokliai buvo greitesni už uostą prižiūrinčią įmonę. Įtikima, jog neblaivūs asmenys ant molo nuolat lūkuriuoja keleivių, iš kurių vėliau reikalauja pinigų neva už uosto paslaugas. Galbūt dalis poilsiautojų, iš kurių neaiškūs kontrolieriai prašė pinigų, nusispjovė į penkis litus ir dar kartą sumokėjo uostui už paslaugas, o apie incidentą nutylėjo.
Nemaisto produktų inspekcijos vyresnioji specialistė Violeta Budriuvienė sakė, kad pagal patentą dirbantys asmenys už panašius pažeidimus gali sulaukti rimtų nemalonumų – baudos už neišduotą kvitą siekia iki 500 litų. Pasikartojus tokiam atvejui, Mokesčių inspekcija turi teisę bausti keturis kartus didesne suma.
Valdas Pryšmantas
„Vakarų ekspresas”