Istorijos mokytojas 52 metų Vidmantas Jukonis, suskaudus kojai ar nugarai, nesigriebia vaistų ir nebėga pagalbos ieškoti pas medikus.
Biržietis eina prie avilio, ima į delną kelias bites ir leidžia joms gelti į skaudamą vietą.
„Bitės kai įgelia, tai ilgina gyvenimą, o nuo moterų geluonių gyvenimas trumpėja”, – šmaikštauja žodžio kišenėje neieškantis V.Jukonis.
Kosmetiką atstoja medus
Bitininko žmonai Smuidrai Jukonienei brangią veido kosmetiką ir kremus atstoja savaitgaliais pirtyje ant kūno dedami medaus kompresai bei vyro pagaminti druskos, molio, medaus ir maltų žolių mišiniai.
Po tokių procedūrų nuo odos paviršiaus nusišveičia senas apmirusių ir suragėjusių ląstelių sluoksnis, kūnas tampa lygus ir švelnus lyg šilkinis.
V.Jukonis įsitikinęs, kad skaudūs bičių įgėlimai ir medaus procedūros karštoje pirtyje yra kuo puikiausios priemonės palaikyti gerą fizinę ir dvasinę sveikatą.
Pats patyrė pavojus
Tačiau bitininkas įspėja, kad su tokiu gydymu juokauti nevalia – tam reikia turėti specialių žinių, žinoti taškus, į kuriuos galima nukreipti medų nešančių vabzdžių geluonis, ir būti įsitikinusiam, jog gydomas žmogus nealergiškas bičių nuodams.
Kad gydymu bitėmis nevalia užsiimti bet kam ir kad net gerai išmanančiam tokias procedūras žmogui gali nutikti nenumatytų dalykų, V.Jukonis įsitikino savu kailiu.
Kartą, žmonos nugarą surakinus radikulitui, bitininkas kaip įprastai pasiūlė jai skausmus palengvinti natūraliais bičių nuodais.
Tuo metu vyriškis kaip tik tvarkė avilius, o sutuoktinė suko medų. V.Jukonis atsinešė nuo avilio kelias bites ir uždėjo žmonai juosmens srityje. Bitininkas buvo įsitikinęs, kad kiek pagulėjusi S.Jukonienė pajus atlėgstant skausmus ir galės tęsti darbą.
Vyras žinojo, kad žmona nėra alergiška bičių produktams, juolab kad tokį gydymo metodą jau buvo ne kartą taikęs.
Vos nesibaigė tragiškai
Tačiau tą dieną bičių nuodai suveikė kitaip. Vos grįžęs prie avilio, V.Jukonis pamatė atbėgantį sūnų.
„Ką, nori, kad mama numirtų?” – jau iš tolo šaukė vaikinas ir kvietė tėvą pažiūrėti, ką šis pridarė savo netradiciniu gydymu.
S.Jukonienė gulėjo visa ištinusi, kaklas ir krūtinė nusėta didžiulėmis pūslėmis. Moteriai prireikė medikų pagalbos.
V.Jukonis mano, kad žmonos organizmas tapo alergiškas bičių produktams dėl nuolatinio kontakto su jais.
Pats bitininkas yra vienu metu ištvėręs net 50-ies darbštuolių vabzdžių įgėlimus, tačiau sveikata nuo to sutrikusi nebuvo. Tiesa, po tiek sugėlimų V.Jukonį buvo pradėję krėsti šiurpuliai, tačiau organizmas išbandymą įveikė be medikų pagalbos.
Stresas stiprina organizmą
Dvidešimt metų bitininkaujantis V.Jukonis domisi ne tik bičių priežiūra, bet ir gydomosiomis medaus bei kitų bičių produktų savybėmis.
Jau kelerius metus vyriškis praktikuoja periodiškus bičių įgėlimus kaip organizmą stiprinančią priemonę.
V.Jukonis teigia, jog vyresnio amžiaus vyrams bičių nuodai yra profilaktinė priemonė nuo trombozių ir insultų. Kelių bičių įgėlimas prilygsta aspirino tabletei, skystina kraują.
Bitininko įsitikinimu, kelių bičių suleisti nuodai organizme sukelia mažą stresą, o šis pakelia tonusą.
Bičių įgėlimus kaip gydomąją priemonę V.Jukonis rekomenduoja sergantiesiems reumato ir sąnarių ligomis, pristojus radikulitui. Žmogus tikina, kad tokios procedūros ne vienam jo pažįstamam palengvino ar net visai nuėmė skausmus.
Tokiu pat būdu V.Jukonis malšina ir savo kūno skaudulius. Pajutęs, kad kasdienį krosą bėgti trukdo kojos raumens skausmas, bitininkas neieškojo jokių vaistų, o kelias dienas šalia kelio sąnario tupdė 4-5 bites ir leido joms gelti.
Tiki jaunystės eliksyru
V.Jukonis įsitikinęs, kad sveikatai naudingos ne tik bitės, bet ir nuolatinis kaitinimasis iki 100 laipsnių iškūrentoje pirtyje.
Vyriškis jau keliolika metų kas savaitgalį kuria paties sukonstruotą tikrą lietuvišką pirtį su ugnies laižomais akmenimis, lengvu garu ir kvapniomis vantomis.
Nė vienos maudynės neapsieina ir be specialių odą valančių procedūrų.
Pasak V.Jukonio, medaus, druskos bei molio įtrynimai, vantų lapų užpilas ir paties pagaminta žolelių ar bičių produktų trauktinė po pirties veikia tarsi jaunystės eliksyras.
Kad tokios, regis, paprastos priemonės tikrai veiksmingos gerai fizinei formai palaikyti, liudija ir paties V.Jukonio išvaizda. Vyriškis atrodo geru dešimtmečiu jaunesnis nei yra iš tikrųjų.
Pats vanoja svečius
Viena iš svarbiausių pirties procedūrų – pėrimas vantomis. Tai, pasak V.Jukonio, yra sveikatos ir žvalumo šaltinis.
Vyras turi susikūręs savą vanojimo metodiką. Pasak jo, tie, kas karštuose garuose iš visos sveikatos vantomis šeria per įkaitusius kūnus, kol iš lapuotų šakų lieka pliki stagarai, nepasisemia jokios sveikatos.
Pirmą kartą patekusius į V.Jukonio pirtį žmones pats šeimininkas apsiima išperti, kad svečiai pajustų, kaip sveikatingai veikia teisingai atlikta procedūra.
Po kelių užėjimų į įkaitusią patalpą, kai organizmas vienodai įšyla ir įpranta prie karščio, svečias guldomas ant viršutinio gulto.
Dvi vantos šeimininko rankose iki kūno nenusileidžia. Iš pradžių jomis tik judinamas oras virš išsitiesusiojo nugaros. Kai per kūną siūbteli karščio bangos, odą lengvai paliečia ir vantų lapai.
Teisingas pėrimasis – ne sunkūs smūgiai, o tik karšto oro priplojimas prie kūno. Ypač efektyvu, kai periama dviem vantomis. Tada atrodo, tarsi viena ant kitos gula skirtingo karščio bangos.
Vyrams siūlo dobilų nuovirą
Beje, vandenį, kuriuo nuplikomos vantos, pirtininkas pataria sunaudoti ne tik akmenims palaistyti, bet ir jo atsigerti.
Gerti pirtyje būtina, kad būtų grąžinti kūnui išprakaituoti skysčiai. Beržo lapuose esančios dervingos medžiagos skatina tulžies išsiskyrimą, veikia antimikrobiškai, lengvina atsikosėjimą, varo šlapimą ir mažina pabrinkimus. O beržo lapų arbata gerai malšina troškulį.
Vėstant orams, kai prasideda masinių peršalimų banga, norėdamas užbėgti ligoms už akių ar pergalėti perštinčios gerklės simptomus, pirtininkas kaitinimosi metu ant karštų akmenų šliūkšteli stipraus vaistažolių nuoviro. Labiausiai tam tinka stipri šalavijų arbata.
Prieš einant į pirtį V.Jukonis pataria išgerti puoduką kitą tik ką užplikytos čiobrelių, liepžiedžių ar kitokios prakaitavimą skatinančios arbatos.
Prieš einant į karštį tinka ir visos vitaminingos žolių arbatos: juodųjų serbentų lapų, šaltmėčių, medetkų, takažolių, bruknių ar mėlynių lapų. Vyrams ypač naudingas karštas raudonųjų dobilų nuoviras.
Pila visokių žolių nuovirų
Viena iš relaksacijos procedūrų – kvapiųjų žolių nuoviro pylimas ant karštų akmenų. Tokią procedūrą V.Jukonis pataria daryti po pėrimosi.
Ant akmenų po nedaug šliūkštelint kvapaus vandens (tam tinka visos vaistažolių arbatos), mauduoliai žolių išskiriamų dervų įkvepia ne tik kvėpavimo takais, bet ir visu odos paviršiumi.
Šalavijai malšina uždegimą, apynių nuoviras ramina, gaivina odą, jonažolės užpilas skatina regeneraciją, kadagys išskiria daug fitoncidų, todėl labai švarina odą.
Prieš peršalimo ligas labai efektyvu ant karštų akmenų pilti česnakų nuovirą.
Odą šveičia ir druska
Prisiekęs pirtininkas ir bitininkas labai vertina medaus procedūrą. Ji atliekama jau baigiant kaitintis, kai kūnas būna atsipalaidavęs nuo vanojimosi ir atgaivintas vaistažolių aromatais.
Visa oda tepama medumi. Prie šilto kūno medus limpa gerai, lengvai geriasi. Išsitrynus šiuo saldžiu kremu reikia grįžti į pirtį ir pasėdėti kelias minutes. Medus nuo kūno paviršiaus tarsi pranyksta, taip susigeria, kad net nebelimpa.
Po tokios procedūros nusiplovus po dušu oda atrodo lyg šilkinė, minkšta ir lygi.
Norint dar labiau iššvarinti organizmą, V.Jukonis pataria prieš medaus procedūras visą kūną įtrinti druskos ir molio mišiniu.
Su šia natūralia „kauke” karštoje pirtyje reikia irgi pasėdėti kelias minutes, vėliau nesusigėrusius likučius kruopščiai nuskalauti.
Dar viena odos gražinimo priemonė – trynimasis maltų žolių, druskos ir medaus mišiniu.
Tokia priemonė atstoja brangius kūno kremus – šveitiklius. Druska lyg švitrinis popierius nuvalo senos odos sluoksnį, taip pat veikia dezinfekuojamai.
Kad medaus kaukės ypač gražina ir lygina odą, pasak istoriko, lietuviai žinojo dar žiloje senovėje. Pavyzdžiui, kad sviestas ilgiau išliktų šviežias, jį sudėdavo į indą, o ant viršaus tepdavo sluoksnį medaus.
Tokiu pat būdu senovės medžiotojai išlaikydavo ir žvėrieną. Medumi sutepta žalia mėsa tapdavo lyg užkonservuota.
Nuima blogą energiją
Molio kaukes kūnui pirtininkas naudoja ne tik odai gražinti, bet ir neigiamoms energijoms nuimti.
Daug metų pirties ritualą V.Jukonis baigia šlakeliu namų darbo trauktinės. Bitininkas žino keliolika receptų, kaip padaryti sveikatingų gėrimų.
Šiam rudeniui V.Jukonis pasigamino pienių trauktinės, medaus ir bičių duonelės užpilą. Pastarasis produktas ypač vertingas. Augalų žiedadulkės, suvilgytos bičių seilėmis, turi daug gydomųjų savybių.
Gailutė Kudirkienė
„Panevėžio rytas”