Vis daugiau grybauti išsiruošusių žmonių nukenčia nuo gyvačių įkandimų.
Šių roplių šalies miškuose daugėja, todėl susidūrimai su jais ne visiems baigiasi laimingai.
24 metų nėščia Vilma Butkutė, gyvenanti Mažeikių rajone, dėl angies įkandimo vos neprarado savo kūdikio.
Būsima motina, kurios įsčiose 38-ąją savaitę plazdėjo gyvybė, praėjusį sekmadienį kartu su vyru ir keturmete dukterimi grybavo miške netoli savo sodybos.
Medikų pagalbos taip pat prireikė savaitgalį grybus rinkusiam keturmečiam berniukui iš Širvintų rajono Čiobiškio seniūnijos.
Gyvatei įkandus į smilių, į vaiko organizmą pateko didelė dozė nuodų.
Todėl visą parą berniukas buvo gydomas Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės reanimacijos skyriuje.
„Dar nebuvo šitokių metų, kad šalyje tiek daug žmonių nukentėtų nuo gyvačių”, – kalbėjo Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro specialistė Ramunė Rutkauskaitė.
Šios tarnybos telefonas netyla ištisą parą. Kreipiasi pagalbos ne tik nukentėję nuo gyvačių žmonės. Toksikologų konsultacijos prašo ir įvairių šalies ligoninių medikai, į kurių rankas patenka apsinuodiję angies nuodais žmonės.
Liko angies dantų žymės
Stiprų šoką patyrusi mažeikiškė V.Butkutė iki šiol negali atsigauti.
Gyvatei įkirtus į blauzdą, moteris labiausiai jaudinosi ne dėl savo gyvybės, bet bijojo prarasti kūdikį.
„Nė nepastebėjau, iš kur ta gyvatė išlindo. Ėjau miško taku, šiek tiek atsilikusi nuo vyro ir dukters, staiga pajutau skausmą ir išvydau angies uodegą. Apėmė baisi panika”, – pasakojo V.Butkutė.
Nors grybaudama nėščioji mūvėjo ilgas sportines kelnes, gyvatė jai kirto per drabužius.
Grįžusi į namus, V.Butkutė pamatė ant blauzdos dvi aiškias gyvatės dantų žymes.
Smarkiai ištinus ir ėmus mėlynuoti kojai, V.Butkutės vyras iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri ją nugabeno į Mažeikių ligoninę.
Ligoninėje V.Butkutės savijauta dar pablogėjo. Nuo angies nuodų nėščiajai svaigo galva, kilo temperatūra, ėmė kamuoti pykinimas ir viduriavimas.
Medikai nerimavo, kad nuodai gali pakenkti ir įsčiose esančiam kūdikiui. Pasitarus su Vilniaus toksikologais buvo nuspręsta būsimą gimdyvę vežti į Kauno medicinos universiteto klinikas.
Literatūroje – mažai žinių
Kauniečiai medikai neprisiminė nė vieno atvejo, kad per pastaruosius kelis dešimtmečius būtų tekę gelbėti nėščiąją, nukentėjusią nuo gyvatės.
Situaciją komplikavo ir tai, kad V.Butkutei nebuvo galima suleisti priešnuodžių.
Tokie medikamentai galėjo pažeisti ne tiktai vaisių, bet ir sukelti nepageidaujamų alerginių reakcijų.
„Nežinojome, ką daryti. Medicinos literatūroje, kurią skaičiau internete, radau vos 30 atvejų, kai nėščiosios yra nukentėjusios nuo Azijoje ir Afrikoje gyvenančių nuodingų roplių – barškuolių, kobrų.
Nė vienas užsienio medikų patarimas mums netiko, nes mūsų miškuose šių gyvačių nėra”, – aiškino ginekologas Heraldas Stankevičius.
Todėl buvo nuspręsta V.Butkutei suleisti gimdymą skatinančių vaistų, mat vaisius jau buvo išnešiotas, o tik vėliau gydyti gimdyvę nuo apsinuodijimo.
Pirmadienį V.Butkutė susilaukė sūnaus. 3,4 kilogramo sveriantis kūdikis gimė sveikas. Susidūrimą su gyvate laimingai motinai šiuo metu primena tik smarkiai ištinusi koja.
Kauno medicinos universiteto klinikose dar besigydančiai gimdyvei skiriami antibiotikai ir vaistai, mažinantys kraujo krešėjimą. Pavojus jos gyvybei jau praėjęs.
Gyvatė kirto į smilių
Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės medikai užvakar visą parą kovojo dėl keturmečio berniuko, kuriam praėjusį savaitgalį grybaujant Širvintų rajone, Čiobiškio seniūnijoje, į smilių įkando gyvatė, gyvybės.
Pirmadienį berniukas iš Širvintų buvo atgabentas į šios ligoninės reanimacijos skyrių.
Antradienį jis buvo perkeltas į diagnostikos skyriaus palatą.
„Pavojus jau praėjo, berniuko būklė stabili, tačiau dar kurį laiką turime jį gydyti”, – teigė reanimacijos skyriaus vedėjas Valius Karmanovas.
Ilgai delsti pavojinga
Žmonėms, nukentėjusiems nuo gyvačių, toksikologai nepataria ilgai delsti ir gydytis patiems.
„Priešnuodžiai yra efektyviausi praėjus ne ilgiau nei aštuonioms valandoms nuo įkandimo”, – įspėjo Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro specialistė R.Rutkauskaitė.
Įkandus angiai, nuodai greitai sklinda po visą žmogaus organizmą. Jie veikia centrinę nervų sistemą, todėl nukentėjusiajam pasidaro silpna, svaigsta galva, mažėja kraujospūdis, prasideda pykinimas, vėmimas, padažnėja širdies plakimas.
Jeigu į žmogaus organizmą patenka didesnė gyvatės nuodų dozė, atsiranda pavojus, kad sutriks kepenų ir inkstų veikla.
Teikiant pirmąją pagalbą, negalima angies įgeltos galūnės veržti raiščiu, diržu ar skarele.
Ant sutinusios galūnės medikai pataria dėti šaltą kompresą, gerti daugiau skysčių. Būtina kuo greičiau kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.
Palankesnės sąlygos veistis
Daug metų gyvates tyrinėjantis zoologas Antanas Slučka aiškino, kad šiltėjant klimatui Lietuvoje susidaro vis palankesnės sąlygos daugintis žalčiams, gluodenams, angims.
„Kai vasarą ir rudenį vyrauja šilti orai, gyvačių jaunikliai geriau pasiruošia žiemai.
Todėl jų mažiau žūva. Tais metais, kai vasarą orai būdavo šalti, gyvatės nespėdavo atsivesti vaikų, tad roplių miškuose būdavo mažiau”, – teigė A.Slučka.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pernai šalies ligoninėse gydėsi 53 nuo gyvačių nukentėję žmonės, iš jų – 11 vaikų, jauniausiam buvo 3 metai.
Dar devyni žmonės, susidūrę su angimis, kreipėsi pagalbos į poliklinikos gydytojus
Danutė Jonušienė