Prieš mokslo metus pedagogai svarsto, kaip apsaugoti mokinius nuo nusikaltimų, narkotikų ir alkoholio
Iš 52 tūkstančių Kauno mokyklose besimokančių moksleivių 3,5 tūkst. įrašyti į nusikalsti linkusiųjų sąrašus, 1800 šeimų yra Vaiko teisių apsaugos tarnybos įskaitoje. Mokinių nusikalstamumo prevencija – viena opiausių problemų, kurią mokyklų bendruomenės vienos, be tėvų ir policijos pagalbos, išspręsti negali.
Dažniausi nusikaltimai – vagystės
Per šių metų pirmąjį pusmetį mieste nepilnamečiai padarė 237 nusikaltimus. Pasak Kauno viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos prevencijos skyriaus viršininko Rimanto Sideros, lyginant su praėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, nusikaltimų padaryta 45 atvejais mažiau, tačiau tai nereiškia, jog galima nusiraminti. Nepilnamečių nusikalstamumas vis dar tebėra labai didelis. Kaip ir ankstesniais metais, tarp paauglių vyravo turtinio pobūdžio nusikaltimai – jie sudaro 59,2 proc. visų įvykdytųjų.
Paaugliai linkę vogti ir plėšti (ypač atiminėti mobiliojo ryšio telefonus), svaigintis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, girtauti. Kaip buvo akcentuota vakar įvykusioje miesto švietimo įstaigų vadovų konferencijoje, šiemet už neteisėtą psichotropinių bei narkotinių medžiagų įsigijimą ar laikymą nedideliais kiekiais, jų vartojimą be gydytojo paskyrimo administracinėn atsakomybėn patraukta 10 nepilnamečių, nustatyti 3 toksikomanai. 128 paaugliai buvo sulaikyti už tai, kad viešosiose vietose pasirodė neblaivūs.
„Mums labiausiai turi rūpėti alkoholio, narkotinių ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo prevencija, – įsitikinęs R.Sidera. – Moksleiviams dar labai trūksta teisinių žinių, nes visada į prevencines programas įtraukiami tie moksleiviai, kurie linkę nusikalsti”.
Viešosios policijos ir bendrojo lavinimo mokyklų socialiniai pedagogai, dalyvaujantys programoje „Dirbkime kartu”, organizuoja bendrus reidus, tačiau jie būna tik epizodiniai.
Mokytojams trūksta kompetencijos
„Mokyklose įgyvendinamos įvairios prevencijos programos, deja, dažnai mokytojų darbas neefektyvus, – teigė Švietimo ir ugdymo skyriaus (ŠUS) vedėjas Antanas Bagdonas. – Trūksta tarpusavio dermės su mokiniais, jų tėvais, atotrūkis tarp to, ko norima ir kas daroma, labai didelis”. Mokykloje nėra efektyvios pagalbos klasės auklėtojui sistemos – dažnai su nusikalsti linkusių auklėtinių problemomis šis pedagogas paliekamas vienas.
ŠUS vedėjo teigimu, Tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo vykdymui daugiausia neabejingi jaunimo mokyklų pedagogai. Šių mokyklų kontingentas nelengvas, gal todėl mokytojai ir stengiasi šioms blogybėms užkirsti kelią. O gimnazijose į šią prevenciją žiūrima pro pirštus – esą elitinėse mokyklose bėdų mažiau. Tačiau kaip rodo pavyzdžiai, tarp gimnazistų negatyvūs reiškiniai irgi nereti. Kad mokytojai galėtų efektyviai dirbti prevencinį darbą, jie turėtų būti tam pasirengę. Tačiau šioje srityje kompetencijos daugeliui trūksta.
„Kauno mokyklose atlikus mokinių nusikalstamumo bei narkomanijos prevencijos sistemos analizę, paaiškėjo, jog vienos mokyklos turi sukaupusios nemažą patirtį, o kitose mokytojai ne visada sugeba negatyviems reiškiniams užkirsti kelią”, – teigė A.Bagdonas.
Nusikalsta neturintys užsiėmimo
Praėjusiais mokslo metais papildomojo ugdymo veikla buvo neužimti 23 proc. Kauno bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių. Pasak ŠUS vedėjo pavaduotojos ugdymui Onutės Visockienės, tai – 2000 vaikų ir paauglių daugiau nei ankstesniais mokslo metais. Ypač aktualu, kad į papildomojo ugdymo veiklą mokykloje ir užmokyklinėse įstaigose būtų įtraukiama kuo daugiau socialinės atskirties vaikų, kurių yra kiekvienoje mokykloje.
Tačiau papildomajam ugdymui skirtos lėšos dar dažnai panaudojamos ne pagal paskirtį – kartais, užuot įkūrus daugiau užklasinės veiklos būrelių, pinigai skiriami gabių mokinių papildomoms konsultacijoms ar kitokiems poreikiams. „Miesto renginiuose dažniausiai dalyvauja tie patys vaikai, o turintieji rizikos faktorių ar linkstantys nusikalsti į šią veiklą neįtraukiami, – sakė O.Visockienė. – Vaikai ne visada užimami atsižvelgiant į jų interesus, mokyklos specifiką ir tradicijas”.
Įvairių būrelių, meninių bei sporto kolektyvų veikla bus įdomesnė, jei mokytojas turės galimybę dirbti su mažesnėmis vaikų grupėmis. Mokinių skaičių papildomojo ugdymo grupėje žada nustatyti miesto Taryba rugsėjo pradžioje vyksiančiame posėdyje.
Aldona Kibirkštienė