Europos Sąjungoje įsigaliojus griežtesnei kompensavimo už atšauktus ar vėluojančius skrydžius tvarkai, pasipylė net ir nepagrįstos keleivių pretenzijos
Skrydžių valdymo specialistų skaičiavimu, praėjusiais metais Europoje dėl skrydžių valdymo zonų pralaidumo užlaikytų skrydžių bendra trukmė – daugiau nei milijonas valandų. Atidėtų ar vėluojančių skrydžių statistiką kiekviena oro bendrovė fiksuoja atskirai, tačiau tokius duomenis skelbia tik vienetai. „Kuo daugiau vėlavimų, tuo blogesnis aviakompanijų įvaizdis, atsiranda nepatikimumas, todėl tokie blogi rezultatai neviešinami,” – sako VĮ „Oro navigacija” generalinis direktorius Algimantas Rasčius. Anot jo, Vilniaus oro uoste per savaitę vidutiniškai vėluoja apie porą skrydžių, dažniausiai- dėl prastų oro sąlygų, ypač rudenį ir pavasarį. Vėlavimai dėl oro bendrovių kaltės, kada klientai pagrįstai gali reikalauti kompensacijų, anot specialistų, tesudaro vos kelis procentus.
Vilioja pinigai
Nuo vasario visoje Europos Sąjungoje galiojančios griežtesnės kompensavimo už atšauktus arba vėluojančius skrydžius taisyklės leidžia oro linijų klientams pretenduoti į didesnes kompensacijas nei anksčiau. Per pusmetį, kiek ir galioja naujasis reglamentas, į Civilinės aviacijos administraciją raštu kreipėsi kelios dešimtys klientų, daugiausia – lietuvių. Pagrįstų skundų, kai išnagrinėję matome, jog tai yra aviakompanijos arba kelionių agentūros kaltė, yra iki 5 proc.”, – sako Civilinės aviacijos administracijos (CAD) Oro transporto skyriaus vedėja Virginija Žegunytė. Visi kiti skundai dažniausiai nepasitvirtina. „Žmogus žino, kad yra kažkoks reglamentas, kad yra kažkokios kliento teisės, tačiau jis dokumento neskaitė, nežino, kokiais atvejais išmokama kompensacija”.
„Manome, kad tai gali būti dėl neteisingo reglamento traktavimo. Prie to prisidėjo ir Europos Komisija su ne itin korektiška reklamine kampanija, kurią kritikavo Europos oro bendrovių asociacijos”, – pasakoja „Lietuvos avialinijų” atstovas Giedrius Šniukas. Didžiausias skundų šuolis fiksuotas pavasarį, kada tik pasirodė reglamentas. Tada daugelis klientų reikalavo piniginių kompensacijų.
Tačiau skundų, net ir vėluojant skrydžiui, galima išvengti, jeigu aviakompanija pasirūpina savo keleiviais.
„Kompanija privalo žmones pamaitinti, suteikti galimybę pasinaudoti ryšio priemonėmis, suteikti nakvynę, jei to reikia. Visa tai mes darome ir darėme anksčiau, kai dar reglamento nebuvo”, – sakė G.Šniukas.
Nežino savo teisių
Šių metų vasarį visoje Europos Sąjungoje įsigaliojęs Europos Parlamento ir Tarybos patvirtintas reglamentas nustatė kompensavimo keleiviams taisykles, jei oro bendrovė atsisako, atšaukia arba atideda skrydžius ilgesniam laikui. Kompensacijas gali gauti ne tik reguliariųjų, bet ir užsakomųjų reisų, taip pat skrydžių, kurie yra organizuotos turistinės kelionės dalis, keleiviai. Atsisakius vežti patvirtintą rezervaciją turinčius asmenis, kompensacijos gali siekti nuo 863 Lt iki daugiau kaip 2 tūkst. Lt (tai priklauso nuo atstumo).
Pagal reglamento reikalavimus, aviakompanijos pinigines kompensacijas keleiviams privalo išmokėti per 7 dienas nuo raštiško pretenzijos pateikimo. Tačiau vežėjas neatsako už neįvykusius ar vėluojančius skrydžius dėl meteorologinių sąlygų, politinio nestabilumo ar streikų, pavojaus saugumui arba kai tai susiję su skrydžių sauga.
Anot CAD specialistų, Lietuvoje keleiviai dažniausiai skundžiasi dėl vėluojančių reisų. „Aišku tai susiję su tolesne kelione, nes žmogus nespėja į kitą reisą, griūva planai ir tikrai patiria tam tikrą žalą. Kita grupė skundų – dėl dingusio arba vėluojančio bagažo. Dar kita – keleiviai, kurie negali susigrąžinti bilietų. Dažniausiai tai pigių skrydžių oro bendrovių bilietai, tačiau klientai iki šiol nežino, kad, pasikeitus planams, susigrąžinti pinigų už tokį bilietą neįmanoma ir už tai nekompensuojama”, – sako V.Žegunytė.
„Tradiciškai daugiausia priekaištų dėl bagažų. Jie sudaro apie 60-70proc. visų nusiskundimų. Paprastai tai nutinka ne dėl LAL ar Vilniaus oro uosto kaltės. Problemų su bagažu daugiausiai kyla tranzitiniuose oro uostuose, kur daug ir didelės krovos darbų”, – sako G.Šniukas. LAL darbuotojai apie 95 proc. bagažo grąžina per tris dienas nuo gauto nusiskundimo.
2004 m. dėl Europos oro linijų kaltės dingo arba buvo apgadinta daugiau nei 5 milijonai bagažo vienetų, 2002 m. buvo atsisakyta vežti 250 tūkst. keleivių.
Srautas auga
Per sausį-liepą Lietuvos oro uostai sulaukė 794,8 tūkst. keleivių – 35,7 proc. daugiau nei šiuo laikotarpiu pernai. Šiemet daugiau žmonių išvyko iš Lietuvos, nei atvyko. Palyginamuoju laikotarpiu į oro uostus atvyko 392,3 tūkst. keleivių, o išvyko 402,5 tūkst. žmonių – atitinkamai 34,9 proc. ir 36,5 proc. daugiau nei sausio-liepos mėnesiais pernai.
Vien liepą, anot statistikos, atvykusių ir išvykusių keleivių skaičius oro uostuose išaugo beveik trečdaliu (29,6 proc., iki 164 tūkstančių). Daugiausia (14,9 proc.) buvo keleivių iš Jungtinės Karalystės, maždaug po dešimtadalį – iš Vokietijos, Danijos ir Turkijos. Didžioji dalis (80,8 proc.) keliavusiųjų liepą skrido reguliariaisiais skrydžiais.
Katrina Kungytė