Etiketas reikalauja į vyresnio amžiaus žmones kreiptis kreipiniu ,,jūs”. Bet ar tai tinka bendraujant su pačiais artimiausiais žmonėmis: tėvais, seneliais? Klaipėdiečiai lyg susitarę tvirtina, jog jų šeimose vyrauja neformalus ir šiltas bendravimas. Todėl, daugelio nuomone, pakanka patiems artimiausiems sakyti tiesiai ,,tu”.
Nikita, mokinys:
– Mano tėvai man – kaip mano draugai. Kreipiniu ,,jūs” galima kreiptis į mokytojus, nepažįstamus žmones, o tėvams visada sakau – ,,tu”. Galima ir švelnesniais žodžiais: mamuk, tetuk. Mes savo šeimoje vienas į kitą kreipiamės šiltai ir draugiškai.
Aistė, studentė:
– Nežinau, kodėl, bet nuo mažens tiek tėčiui, tiek mamai sakau ,,tu”. Jie abu labai demokratiškų ir liberalių pažiūrų. Kreiptis į juos žodžiu ,,jūs” būtų per daug keista. Nesu girdėjusi, kad kas savo tėvams sakytų ,,jūs”. Gal tokiame kreipinyje ir daugiau pagarbos, bet, sakant ,,tu”, akcentuojamas švelnumas, artimumas. Tarsi nelieka ribos, skiriančios vaikus ir tėvus. Manau, kad, turėdama savo šeimą, norėsiu, kad vaikai sakytų ,,tu”.
Irma,moksleivė, ir Edvinas, bedarbis:
– Sakau tėvams ,,tu”. Esu taip pripratęs. Mano mamai daug maloniau girdėti ,,tu”, nei ,,jūs”. Manau, ir mano vaikai į mane kreipsis taip, kaip jiems patogiau bus. ,,Jūs” sakai, bendraudamas su mažiau pažįstamu, tolimesniu žmogumi. Patiems artimiausiems pakanka ,,tu”.
Inga, studentė, ir Artūras, naras:
– Sakome ,,tu”. Mano tėvai į savuosius taip pat kreipiasi sakydami ,,tu”. Taip įprasta. Pusseserės tėvams sakau ,,jūs”, bet tėvams ir seneliams pakanka ,,tu”. Kai vaikai sako savo tėvams ,,jūs”, atrodo, kad šeimoje labai šalti tarpusavio santykiai. Kai turėsime savų vaikų, nereikalausime iš jų šalto kreipinio, užteks, kad sakytų ,,tu”.
Violeta, teisininkė, ir Rimas, energetikas, su sūnumi Justu:
– Niekada nereikalavome iš savo vaiko tokio kreipinio. Juk tai nebūtina. Lengviau ir paprasčiau sakyti ,,tu”. Mūsų šeimose taip pat tokio kreipinio pakako. Mama, tėtis – kreipimasis neformalus. Tokios mūsų šeimos tradicijos.
Dalia ir Viktorija, studentės:
– Įprasta sakyti ,,tu”. Nuo pat mažens taip kreipiamės. Taip parodomas artumas. Kai sakoma ,,jūs”, tada panašu, kad šeimoje nėra supratimo, nėra artimo ryšio. Manau, ir tėvams būtų labai keista, jei į juos kreiptumėmės mandagumo forma. Šeimose, kuriose dominuoja kreipinys ,,jūs”, nėra sutarimo. Toks kreipinys nutolina vaikus nuo tėvų.
Vitalijus, inžinierius, ir Ligita, pasų poskyrio specialistė:
– Į savo antrąją pusę kreipiuosi sakydamas ,,jūs”. Tėvams sakau – ,,tu”. Juk ne kreipiniu išreiškiama pagarba. Reiktų paklausti pačių tėvų, ar žeidžia toks kreipinys. Mane taip išauklėjo, todėl taip ir kreipiuosi. Savo močiutę vadinu mama, o mamą – mamyte. Aš mamai sakau ,,tu”, o į močiutę kreipiuosi ,,jūs”. Vaikystėje visus tujinau, o su metais atsirado pagarba vyresniam amžiui.
Mantas ir Jovita, moksleiviai:
– Sakome ,,tu”. Su tėvais bendrauju kaip su draugais. Kreipinys priklauso nuo auklėjimo. Į vyresnius kreipiamės žodžiu ,,jūs”, o su tėvais bendravimas ne toks formalus. Pakanka sakyti ,,tu”.
Jelena, vadybininkė:
– Sakau jiems ,,tu”. Tėvai – geriausi mano draugai. Savo pagarbą išreiškiu padėdama jiems, rūpindamasi jais. Mūsų šeimoje niekada nebuvo kreipinio ,,jūs”. Esu girdėjusi, kad vaikai į savo tėvus taip kreipiasi. Bet ,,tu” daug švelnesnis ir malonesnis kreipinys.
Kristina Kanišauskaitė