Draudimo bendrovės nenori drausti gydymo įstaigų dėl didelės rizikos ir per mažos draudimo sumos
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas įpareigoja visas šalies sveikatos priežiūros įstaigas drausti savo civilinę atsakomybę. Medikai pripažįsta, kad pastaraisiais metais draudiminių įvykių užfiksuojama po keletą per mėnesį, nuolat daugėja pacientų, reiškiančių pretenzijas dėl gydymo.
Vis dar monopolis
Gydymo įstaigos jau ir anksčiau skundėsi patekusios į monopolininko glėbį, nes iki šiol tik viena draudimo bendrovė – Rusijos kapitalo „RESO Europa” (buvęs „Snoro garantas”) draudžia sveikatos priežiūros įstaigų civilinę atsakomybę.
Anot medikų, nesant draudikų pasirinkimo, ligoninės negali skelbti konkursų palankiausių draudikų paieškoms.
„Tai yra pačios bendrovės reikalas, įmonių akcininkai sprendžia, kokias paslaugas jiems teikti. Latvijos kapitalo įmonė, kuri yra Rygoje, teikia sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo paslaugas”, – aiškina Draudimo priežiūros komisijos pirmininkas Edvinas Vasilis-Vasiliauskas.
Tačiau medikų tokie paaiškinimai nenuramina ir neįtikina. „Šiandien vienintelė draudimo bendrovė įnoringai diktuoja, ką drausti ir ko nedrausti”, – piktinasi Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės vyr. gydytojas Juozas Skirmantas Paukštys. Anot jo, dar paradoksaliau atrodo rekomendacijos ieškoti užsienio draudimo bendrovių.
Abejonės dėl lankstumo
Medikai sunerimę dėl skirtingų „RESO Europos” draudimo įmokų dydžių. „Kaina, kurią pasiūlė draudimo kompanija – nereali, neatitinka odontologų pajamų. Ją šiek tiek pavyko sumažinti. Žinau pavyzdžių, kai kolegoms pavyko sumažinti draudimo įmoką nuo 6 tūkst. iki 800 litų”, – stebėjosi Lietuvos odontologų sąjungos viceprezidentas Gintaras Janužis. Kiti kalbinti kauniečiai medikai, nenorėję skelbti savo pavardžių, pasakojo taip pat buvę nustebinti tokio bendrovės „lankstumo”, tačiau išgirdę apie anksčiau itin pigias paslaugas siūliusios draudimo bendrovės „Ingo Baltic” skandalingą bankrotą sunerimo dėl savo draudimo įmokų.
„RESO Europa” vadovai komentuoti bendrovės veiklos rezultatus bei klientų nuogąstavimus kategoriškai atsisakė. Pernai bendrovė patyrė daugiau nei 6 mln. litų nuostolių, šį birželį padidino įstatinį kapitalą nuo 9 mln. litų iki 26 mln. „Komisija žiūri, kad įmonės įsipareigojimai atitiktų prisiimamą riziką. Jeigu yra klientų nuogąstavimų dėl skirtingų įmokų dydžių, tai galiu nuraminti: jeigu draudikas iš vieno asmens paims 3 tūkst. litų, tai iš kitų septynių gali paimti po 7 tūkst. litų. Situacija išsilygins”, – ramina E.Vasilis-Vasiliauskas.
Kiti draudimo rinkos ekspertai sutinka, kad neišsivysčiusiai Lietuvos draudimo rinkai netinkama valstybės priežiūra bei įvairiausi sukrėtimai itin pavojingi, o didžiausia galima žala – vartotojų nepasitikėjimas. „Todėl, aišku, kad tokie bjaurūs įvykiai, kaip bankrotai („Ingo Baltic” – aut.) sukelia kiekvienam žmogui abejonę: gal man tikrai reikia viską draustis, bet ar aš galiu pasitikėti draudiku? Šioje situacijoje yra tik vienintelis kelias – valstybinė priežiūros institucija turi rasti aiškius savo darbo, žmonių informavimo principus, kad tas pasitikėjimas būtų atstatytas. Bet tam reiks laiko”, – sako Motorinio biuro direktorius Algimantas Križinauskas.
Kitiems neapsimoka
Dauguma draudikų nesutinka drausti gydymo įstaigų dėl per didelės rizikos ir per mažos draudimo sumos. Esą draudimo įmokos skaičiuojamos individualiai ir priklausys ne tik nuo draudimo sumos, bet ir nuo kitų draudimo riziką lemiančių veiksnių: gydymo įstaigos lygio, joje dirbančių specialistų skaičiaus ir kvalifikacijos, teikiamų paslaugų apimčių ir kitų priežasčių. Be to, nustatant įmokos dydį bus vertinama ir 2-3 metų pacientų pareikštų pretenzijų istorija.
Draudimo įvykius vertina specialiai sudaryta ekspertų komisija, prireikus žalos dydį gali nustatyti nepriklausomi specialistai. Kiti draudikai kol kas abejoja, ar verta imtis privalomojo sveikatos priežiūros įstaigų draudimo. Nors ši rinka yra didelė ir galimos nemažos draudimo įmokų sumos, nerimą kelia įstatyme numatytos išmokos. Draudžiamojo įvykio atveju jos siekia vos 50 tūkst. litų, bet po žalos atlyginimo lieka galioti tokia pati draudimo suma. Todėl daugelis draudimo bendrovių sako nematančios perspektyvos dirbti tokiomis sąlygomis.
„Tam mes ir esam, kad žmonės nenukentėtų. Bankrotas yra normali procedūra. Draudiko pinigai yra areštuojami, po to panaudojami išmokėti kreditoriams. Kitaip sakant, draudimo įmonėje bankrotas – pravalgyti akcininkų pinigai, o mes žiūrim, kad taip neatsitiktų”, – sako E.Vasilis-Vasiliauskas.
Šiuo metu Lietuvoje civilinės atsakomybės draudimu yra apsidraudusios apie 50 gydymo įstaigų. Kol nėra pakankamai draudikų, toleruojamas ir savanoriškas civilinės atsakomybės draudimas. Tačiau, pasikeitus draudikų rinkai, privalomojo draudimo gydymo įstaigoms išvengti nepavyks.
Katrina Kungytė