Jūra dažniau pasiglemžia girtus

Gelbėtojai nespėja drausminti išgėrusių poilsiautojų, kuriuos banguota jūra traukia kaip magnetas

Apsvaigę nuo alkoholio asmenys sudaro didžiausią skęstančiųjų dalį. Per kelias pastarąsias dienas I Melnragėje jau skendo du išgėrę poilsiautojai. Vieno jų – visaginiečio – išgelbėti nepavyko. Kitas skendusysis dar tebėra nepilnametis. Gelbėtojai tikisi, jog kitąmet pajūryje viešąją tvarką pažeidinėjančius poilsiautojus baus paplūdimių policija, kurią jau žadama steigti.

Prašė neišduoti

Pirmadienį I Melnragėje skendo išgėręs septyniolikmetis iš Klaipėdos rajono, Veiviržėnų kaimo.

Atgaivintas vaikinas prisipažino tėvams pamelavęs, jog vyksta į polikliniką, o iš tiesų atvažiavo prie jūros, kur išgėrė ir, nutaręs nusimaudyti, pradėjo skęsti.

„Ištrauktas iš vandens ir atgaivintas vaikinas mūsų prašė tėvams nepasakoti apie tai, kad skendo. Jis neslėpė, kad yra išgėręs”, – prisiminė I Melnragėje tądien budėjusi medikė Irena Aleksienė.

Vėliau jaunuolis, nuvežtas į ligoninę, iš Priėmimo skyriaus pabėgo.

Pasigedo sugėrovo

Savaitgalį taip pat I Melnragėje skendusio išgėrusio visaginiečio Kazimiero išgelbėti nepavyko.

Apie tai, kad vyras gali būti nuskendęs, gelbėtojams apie 16 valandą pranešė jo sugėrovas.

„Atėjęs pas mus šis pasakojo, kad pliaže stovinčioje palapinėje gėrė su kažkokiu Kaziku. Vėliau, kaip pasakojo, draugui pasidarė bloga, todėl šis išėjo į lauką ir negrįžo. Apie tai pranešęs asmuo pats buvo girtas. Po pažastimi jis nešėsi draugo drabužius. Kai pasakėme, kad apie įvykį reikės pranešti policijai, sugėrovas išsigando ir pabėgo su visais nuskendusiojo drabužiais”, – pasakojo I.Aleksienė.

Dingusiojo gelbėtojai ieškojo nesėkmingai. Tik 18.50 val. viena moteris gelbėtojams pranešė, kad braidydama po kojomis pajuto kažką minkštą. Patikrinę nurodytą vietą, gelbėtojai rado skenduolį.

„Vėliau pas mus atvažiavo žuvusiojo viršininkas. Jis aiškinosi, kas atsitiko. Iš viršininko ir sužinojome, kad nuskendusysis ir jo draugas – statybininkai iš Visagino”, – prisiminė pašnekovė.

Pasak I.Aleksienės, daugelis skęstančiųjų būna arba išgėrę, arba sergantys širdies ligomis.

„Skęstančiųjų sumažėtų, jeigu paplūdimiuose nebebūtų geltonųjų palapinių, kuriose parduodamas alkoholis. Ten visi sėdi, geria, o vėliau eina maudytis ir pradeda skęsti. Be to, palapinės užstoja dalį vaizdo, taigi gelbėtojams nepatogu stebėti paplūdimį”, – samprotavo pašnekovė.

Mojuoja ir peiliais

I Melnragės vyriausiojo gelbėtojo Andrejaus Juchalino nuomone, uždarius alumi prekiaujančias paplūdimio kavines, girtų paplūdimiuose nesumažėtų. Jis pastebėjo, kad dauguma poilsiautojų alkoholį į pliažus atsiveža patys. Vakare, pasak gelbėtojo, I Melnragėje šlitinėja ypač daug girtų poilsiautojų.

„Klaipėdos ir Palangos parduotuvėse apskritai reikėtų mažiau pardavinėti alkoholio arba prekiauti ne tokiais stipriais gėrimais. Tik tada paplūdimiuose nebešlitinėtų girti”, – įsitikinęs A.Juchalinas.

Pašnekovas skundėsi, kad gelbėtojai – bejėgiai sudrausminti poilsiautojus.

„Mes galime tik įspėti neiti maudytis, bet už tai neretai mus išvadina visokiais žodžiais. Prašėme policijos, kad pareigūnai patruliuotų pliaže nuolat, nes čia poilsiautojai ne tik geria, bet ir išgėrę kabinėjasi prie kitų poilsiautojų, mojuoja peiliais, būna daug apiplėšimų. Tačiau policija pasirodo tik retkarčiais”, – pasakojo gelbėtojas.

Įspėti juokauja

Skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Algirdas Stasytis pasakojo, kad žmonės, ypač išgėrę, piktybiškai ignoruoja gelbėtojų prašymus nebristi į banguotą jūrą.

„Pasakius, jog maudynės banguotoje jūroje prilygsta savižudybei, poilsiautojai juokauja. Jie sako, kad jeigu gelbėtojai nori, gali parašyti testamentą, jog ėjo žudytis, tad jokių pretenzijų neturi”, – kalbėjo gelbėtojas.

Pašnekovas įsitikinęs, kad paplūdimių policija padėtų sudrausminti ne tik girtus, bet ir prižiūrėti, kad kopose nekiltų muštynių, niekas nevogtų. Kol kas pareigūnai, pasak specialisto, tik patruliuoja po paplūdimius, bet pažeidėjų nedrausmina.

„Po mūsų pareiškimo policininkai galėtų surašyti Administracinių teisės pažeidimų aktą. Bet kol jie atvažiuoja, pažeidėjas pabėga”, – sakė A.Stasytis.

Gelbėtojas girdėjo, kad užsienyje dirbantys jo kolegos problemų dėl išgėrusių poilsiautojų neturi.

„Ten yra kitokia gyvybės draudimo sistema. Jeigu žmogus nuskęsta dėl savo kaltės, jo šeima negauna draudimo išmokų. Visi tai žino ir saugosi”, – pasakojo gelbėtojas.

Smiltynės gelbėtojams vadovaujantis Skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Jonas Puplesis mano, kad gelbėtojams padėtų tik automobiliais, bet ne dviračiais patruliuojantys policijos pareigūnai. „Ką jie gali su dviračiu padaryti? Juk nenuveši pažeidėjo su dviračiu į komisariatą”, – sakė pašnekovas.

Latviai susitvarkė

Neringos gelbėtojai vargsta su iš užsienio atvykusiais poilsiautojais.

Pasak Neringos gelbėjimo stočių viršininko Gintaro Kuprio, nepaisant to, kad dabar Lietuvos paplūdimiuose apie maudymosi sąlygas įspėja visoje Europos Sąjungoje pripažįstamų spalvų vėliavos, užsieniečiai, ypač vokiečiai, nepaiso jų reikšmių. „Brisdami į banguotą jūrą ypač rizikuoja, nes nežino, kokia čia ji pavojinga”, – kalbėjo G.Kuprys.

Rūpesčių Neringoje kelia ir išgėrę asmenys.

„Prieš dvejus metus kreipėmės į Teisingumo ministeriją, prašydami, kad būtų suteikta galimybė gelbėtojams nedrausmingus poilsiautojus bausti 50 litų bauda, bet nieko nepasiekėme”, – sakė Neringos gelbėjimo stočių vadovas.

G.Kuprys įsitikinęs, kad paplūdimių policija irgi padėtų sudrausminti viešosios tvarkos pažeidėjus. Jam teko bendrauti su gelbėtojais iš Jūrmalos, kurie papasakojo, kad Latvijos paplūdimiuose jau kelerius metus budi patruliai su motociklais. Kai tik jie atsirado, viešosios tvarkos pažeidėjų, ypač mėgstančių prie pat jūros privažiuoti automobiliais, nebeliko.

Policija atsiras

Skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos viršininkas Virginijus Urbonas sakė, kad jau dabar svarstoma galimybė kitąmet Lietuvoje įsteigti paplūdimių policiją.

Anot V.Urbono, vien tik uniformuoto policininko pasirodymas poilsiautojus drausmina.

G.Kuprys pasakojo, kad siekiant sumažinti viešosios tvarkos pažeidėjų skaičių paplūdimiuose, Lietuvos vandens gelbėtojų asociacija kreipėsi į Tarptautinės Europos gyvybės gelbėjimo federacijos prezidentą Klausą Vilkensą. Jis šių metų pabaigoje žadėjo atvykti į Lietuvą ir drauge su gelbėtojais bei pajūrio miestų vadovais ieškoti būdų, kaip išspręsti šią problemą.

Giedrė Balčiūtė