Nuo vasariškų orų apsnūdusius žmones Kauno šilumos tiekėjas ragina pasirūpinti šildymu
Kaunui šilumą tiekianti „Kauno energija” ragina, ypač privačių namų savininkus, pasirūpinti artėjančiu šildymo sezonu, nes parengties aktus kol kas gavo tik 1 proc. abonentų. Vakar įmonė baigė keturis mėnesius trukusius vamzdynų remonto darbus. Pastebėję iš čiaupo bėgant žalsvą vandenį gyventojai raginami apie tai informuoti šilumos tiekėją. Medikai teigia, kad šis vanduo nepavojingas, bet jį naudoti maistui gaminti nepatartina.
Naujai pakeitė dalį vamzdynų
„Kauno energija” vakar baigė keturis mėnesius mieste trukusius hidraulinių sistemų bandymus. Jie buvo atliekami Kauną suskirsčius į 9 geografines zonas. „Darbai užsitęsė, bet vartotojai be karšto vandens buvo tik savaitę”, – sakė „Kauno energijos” technikos direktorius Rytis Povilas Kučinskas.
Anksčiau panašūs remontai be karšto vandens vartotojus palikdavo apie mėnesį. Daugiausia remonto darbų atlikta Taikos, Savanorių, Pramonės, V.Krėvės prospektuose, Studentų, Kovo 11-osios, Prancūzų ir Partizanų gatvėse.
„Kauno energija” pakeitė iš viso 5,3 km vamzdynų, aptiko ir likvidavo 133 silpnas miesto šilumos sistemos vietas. Mažiau problemų pastebėta naujesniuose gyvenamuosiuose mikrorajonuose, kur namai statyti prieš 10-15 metų.
Žalsvas vanduo nepavojingas
Pastaruoju metu į bendrovę ir higienos specialistus kreipėsi gyventojai, pastebėję, kad iš čiaupo bėga žalsvo atspalvio vanduo. „Taip atsitinka, kai šilumos sistemoje atsiranda pažeidimas. Pašildytas geriamasis vanduo susimaišo su termofikaciniu vandeniu, kurį mes specialiai dažome”, – sakė R.P.Kučinskas.
Termofikacinis vanduo vizualiai nesiskiria nuo geriamojo. „Žalsvas vanduo nepavojingas, nes jis nudažytas nedidelės koncentracijos maistiniu fluoresceinu”, – sakė Kauno visuomenės sveikatos centro gydytojas Jonas Tartėnas. Bet tokį vandenį maistui ruošti medikai nepataria.
Gyventojai, pastebėję žalsvą vandenį, raginami nedelsiant pranešti šilumos tiekėjui.
Rengtis žiemai neskuba
Tačiau prieš artėjantį šildymo sezoną „Kauno energijai” netrūksta ir kitų rūpesčių.
Iš 652 butų savininkų bendrijų tik 7 proc. kol kas gavo vadinamuosius parengties pasus. Tarp 876 privačių namų, naudojančių centralizuotą šildymą, sezonui pasirengę tik 1 proc. savininkų. „Dar gegužę juos raštiškai įspėjome dėl pasirengimo šildymo sezonui, bet statistiniai duomenys neguodžia, – sakė R.P.Kučinskas. – Du mėnesiai prabėgs greitai, todėl negavus šilumos vėliau nederėtų ieškoti kaltų”.
Šiuo metu privatiems klientams sugriežtėjo reikalavimai parengties aktui gauti. Jų neįvykdžius, „Kauno energija” objekto nešildys. Šiemet bendrovė planuoja šildyti iš viso 4688 objektus.
Šildymas neturėtų brangti
Itin vangiai sezonui rengiasi ugdymo įstaigos. Iš 165 Kauno vidurinių mokyklų, gimnazijų ir darželių šildymo pasus gavo tik 11 proc. Apie žiemą, atrodo, negalvoja ir įmonės. Iš 794 abonentų kol kas tik 2 proc. gavo parengties aktus. R.P.Kučinskas taip pat akcentuoja, jog 2005-2006 m. šildymo sezoną šilumos kaina gyventojams nesikeis ir sieks 11,97 cento už kilovatvalandę.
Šildymas neturėtų brangti iki 2008-ųjų. „Jis gali pabrangti nebent gamtines dujas naudojantiems vartotojams, kurie neprisijungę prie centralizuotų šilumos tinklų”, – mano R.P.Kučinskas. Pasak jo, 2006-aisiais gamtinių dujų 1000 kub. metrų gali pabrangti nuo 83 JAV dolerių iki 120.
Skolininkų armija nemažėja
Daug rūpesčių „Kauno energijai” kelia skolininkai. Pasak įmonės pardavimų ir rinkodaros departamento direktoriaus Stanislovo Karčiausko, „Kauno energijai” už paslaugas skolingi apie 12 tūkst. vartotojų, kurių bendras įsiskolinimas siekia apie 42 mln. Lt. Maždaug 30 mln. Lt skolingi gyventojai.
„Per pusantrų metų, kai pradėjome bendradarbiauti su skolų išieškojimo įmonėmis, „Gelvoros saugos konsultacijomis” ir „Skolų išieškojimo biuru”, pavyko susigrąžinti apie 12 mln. Lt”, – akcentavo S.Karčiauskas. Bet, pasak jo, partneriai tik padėjo stabilizuoti skolos augimą.
„Šios įmonės neįgaliotos kreiptis į teismus, todėl į pagalbą tenka pasitelkti antstolius”, – sakė S.Karčiauskas.
Per metus į teismą „Kauno energija” perduoda 800-1200 skolininkų. Teismams bylas rengia apie 10 įmonės darbuotojų.
Gediminas Stanišauskas