Savaitgalį pačiame Kauno centre įvykdytas dar vienas įžūlus nusikaltimas
Pastarosiomis dienomis Kauną užgriuvusių vienas už kitą įžūlesnių nusikaltimų virtinėje – dar vienas akibrokštas.
Savaitgalį per antrojo aukšto balkoną įsibrauta į Vytauto prospekto triaukštį, kuriame įsikūrusios penkios įvairias paslaugas teikiančios firmos.
Labiausiai nukentėjo vienos Kauno notarės sutuoktiniui V.T. priklausanti bendrovė, iš kurios išgabentas seifas su keliasdešimt tūkstančių litų bei dokumentais. Beveik neabejojama, kad jis nuleistas į Vytauto prospektą iš balkono.
Rytinis „dušas”
Pirmoji vagystę pastebėjo minėtos V.T. priklausančios firmos, besiverčiančios miško ruoša bei turinčios Šilainiuose automobilių remonto servisą, buhalterė.
Pirmadienį, prieš devynias, ji rado praviras pastato lauko duris iš kiemo pusės. Kad išlaužtas balkono lango iš gatvės pusės rėmas, moteris neatkreipusi dėmesio: per tuos keletą metų, kai bendrovė čia nuomoja butą antrajame aukšte, nieko panašaus lig šiol nebuvę.
Pakilus į antrąjį aukštą, iki galo buvo atlapotos ir buto, kurį bendrovė dalijasi su privačia įdarbinimo agentūra, durys. Apie įsibrovėlių įžūlumą bylojo ir vaizdas patalpos viduje: kabinetų durų stikluose žiojėjo žmogaus dydžio skylės, kambariuose viskas buvo išmėtyta.
Netrukus suprasta, kad į patalpą patekta per balkoną. Bendrovės darbuotojų įsitikinimu, iki pastarojo nesunku buvo užsliuogti lietaus vamzdžiu. Lygiai taip pat į jį buvo galima įsiropšti, pasilypėjus ant bendro pečių.
Tačiau tolesni įsibrovėlių veiksmai gana mįslingi: išlaužtas ne didžiojo balkono lango rėmas, bet jo orlaidės. Turint galvoje pastarosios dydį, asmuo, patekęs patalpos vidun ir, kaip spėjama, įleidęs į pastatą bendrus, turėjo būti neįtikimai smulkaus sudėjimo.
Pataikė kaip pirštu į akį?
Kitas klausimas, į kurį turės atsakyti ikiteisminį tyrimą pradėjusi policija, – kodėl didžiausius nuostolius įsilaužimo metu patyrė vienintelė firma, apie kurios egzistavimą šiame pastate nėra jokios iškabos?
Įsibrovėliai turėjo žinoti kad šiame firmų pastate nėra jokios signalizacijos, ir kad jo niekas nesaugo, nors savaitgaliais beveik pustrečios paros (nuo penktadienio pavakarės iki pirmadienio ryto) jis būna tuštut tuštutėlis.
Atrodo, kad vagys žinojo ir apie nemažą pinigų sumą, savaitgaliui paliktą V.T. bendrovės seife. Nors kai kurie jo pavaldiniai „Kauno dienai” įrodinėjo, kad ilgapirščiams tiesiog pasisekė: „Pinigų seife mes turėdavome visada, tiesiog nuimdavome po truputį nuo sąskaitos ir naudodavome einamosioms reikmėms”.
Apiplėšimo metu pagrobtas ne tik minėtas bendrovės seifas, laikytas po stalu. Pro skylę stiklinėse kabineto duryse jis netilpo, todėl manoma, kad nuleistas per balkoną. Šią prielaidą piršo sulaužytos žaliuzės.
Kiti dingę daiktai (kompiuteriai, faksas, dulkių siurblys), išgabenti ne tik iš V.T. bendrovės, bet ir iš įdarbinimo agentūros patalpų. Kaip spėjama, išnešti per duris. Tiek buto, tiek pastato lauko durys atidaromos iš vidaus.
Minėtoje įdarbinimo agentūroje vakar „Kauno dienai” skųstasi, kad išnešus vienintelį jos kompiuterį, kuris buvęs jau visiškas „senukas”, sutrikdytas agentūros darbas. Kompiuteryje liko klientų anketiniai duomenys, kuriems atkurti reikės laiko.
Versijų – ne viena
Net neabejojama, kad vagys išsivežė grobį automobiliu. Pastarasis galėjo būti pastatytas bendrame su buvusiu „Baltijos” viešbučiu kieme ir net neužkliūti jo gilumoje esančių namų gyventojams.
Kada įvykdytas šis nusikaltimas, vakar dar negalėta pasakyti: ilgapirščių valioje buvo visas savaitgalis. Vis dėlto manoma, kad tai turėjo būti gili naktis, kai Vytauto prospektu nekursuoja visuomeninis transportas, pradedantis darbą paryčiais.
Kad vagys turėjo nemažai laiko, liudija ir kitos detalės. Pavyzdžiui, atjungiant grobiamus kompiuterius, šalia buvę gėlių vazonai tvarkingai perkelti į kitą vietą, o elektros laidų prailgintuvai rūpestingai susukti ir palikti ant stalų.
Tačiau, kaip prasitarė kai kurie pareigūnai, minėtos detalės įkyriai perša ir galimą nusikaltimo inscenizacijos versiją. Tik šiuo atveju neaišku, kam reikėjo daužyti durų stiklus?
Atmetant galimos inscenizacijos versiją, realiausia lieka prielaida, kad V.T. bendrovę kažkas nurodė. Jos savininkas vakar su žiniasklaida bendrauti atsisakė. „Tai mano asmeninis reikalas”, – toks buvo penkiaženklius nuostolius patyrusio verslininko argumentas.
Pagal klientų kontingentą įtarimo šešėlis krenta ant dviejų šiame pastate įsikūrusių bendrovių: jau minėtos kartu su V.T. bendrove įsikūrusios įdarbinimo agentūros, kurios paslaugomis retkarčiais naudojasi ir teisti ir iš kalėjimų grįžtantys asmenys, ir kitame aukšte veikiančios viešosios įstaigos, siūlančios psichologines paslaugas šeimoms.
Neatmetama, kad minėtų firmų klientai galėjo ką nors nugirsti ar pamatyti.
Kriminalinis šeimos šleifas
Nusikaltėlių, savaitgalį šeimininkavusių šiame ne per toliausiai nuo Vyriausiojo policijos komisariato esančiame pastate, grobis įvertintas beveik trisdešimt šešiais tūkstančiais litų. V.T. teigimu, vien jo bendrovės seife jie turėjo rasti trisdešimt tris tūkstančius litų.
Pareigūnams įtarimą kelia ir nusikaltimų virtinė, pastaraisiais metais persekiojanti V.T. šeimą.
Seifas su visais antspaudais buvo išneštas ir iš šio verslininko žmonai priklausančio notarų biuro pačiame Kauno centre – ne per toliausiai nuo vyro darbovietės.
Buvo pavogti ir notarės pinigai. Įtarimo šešėlis tada krito ant biuro klientų, lūkuriavusių koridoriuje ir pasinaudojusių trumpu notarės išėjimu pas sekretorę. Įbėgus į tuščią kabinetą, tada iš stalčiaus pavogta apie porą tūkstančių litų.
Tačiau labiausiai ši notarė išgarsėjo prieš ketverius metus po dvikovos su automobilių vagimis. Vieną rytą bandyta pagrobti prabangų jos automobilį. Į darbą įprastu laiku atvažiavusi notarė užpulta net nespėjus išjungti „VW Bora” variklio. Prišokęs vagis ištempė ją jėga iš automobilio, tačiau toli nenuvažiavo, nes automobilio savininkė spėjo įsitverti į šoninį veidrodėlį. Taip ji tempta apie kelis metrus, kol netikėto pasipriešinimo sutrikdytas nusikaltėlis nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į pastato laiptelius.
Greta Čižinauskaitė