Europos Parlamentas, pasmerkęs Rusijos veiksmus Gruzijoje, paragino peržiūrėti santykius su Rusija.
Didele balsų dauguma priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas paragino Maskvą nedelsiant ir visiškai išvesti savo dalinius iš Gruzijos, kaip tai numatyta šešių punktų taikos plane. Jei Rusija nesilaikys šio plano, Europos Sąjunga privalės peržiūrėti savo santykius su Maskva.
Parlamentas taip pat pasveikino 27 ES šalių lyderių sprendimą atidėti liepą pradėtas derybas dėl naujos partnerystės sutarties, kol Rusija išves savo dalinius iš Gruzijos.
O kaip Gruzijos krizę vertina Lietuvos europarlamentarai. Kas, jų nuomone, Gruzijos laukia ateityje?
Europos Parlamentas turi veikti griežčiau
Europarlamentarė dr. Ona Juknevičienė mano, kad ES privalo kalbėti vienu balsu, ypač tokiu atveju, kai Rusija užgrobia suverenią valstybę: Džiaugiuosi, jog pagaliau paaiškėjo bendra ES pozicija, skirta siekti efektyvaus konflikto sureguliavimo. Nesu įsitikinusi, kad derybų dėl naujo susitarimo atidėjimas yra tinkamiausia priemonė. Rusija gerai suvokia, jog šis susitarimas vienodai svarbus abiem šalims – tiek Maskvai, tiek Briuseliui.
Manau, Europos Parlamentas privalo reikalauti griežtesnių priemonių Rusijos atžvilgiu. Mes atstovaujame ES piliečiams, ne vyriausybėms. Todėl privalome išreikšti jų nuomonę, kalbėti apie tai, kas yra svarbiausia žmonėms. Europiečiai, o ypač Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai, turi būti tikri, kad Rusijos grasinimams atkurti Sovietų Sąjungą nebus lemta išsipildyti.
Be abejo, Maskva darys viską, kad netektų pasitraukti iš Pietų Osetijos ir Abchazijos, o Gruzija viena gali nuveikti nedaug. Todėl jos ateitis labiausiai priklausys nuo ES ir NATO pozicijos bei veiksmų.”
Didžiųjų valstybių interesų susikirtimas
Europarlamentaras Šarūnas Birutis mano, kad tai, kas vyksta dabar Gruzijoje, yra geopolitinis didžiųjų valstybių interesų susikirtimas, kuris visų pirma susijęs su energetika. Rusija, kaip ir JAV, nori kontroliuoti naftos ir dujų tranzitą Kaspijos jūros regione. Dabartinė padėtis Gruzijoje – tai precedentas, rodantis Rusijos imperines užmačias.
Europai reikia kuo greičiau sukurti bendrą energetikos politiką. ES privalo kalbėti su Rusija vienu balsu dėl energijos kainų, tik tuomet bus galima pažaboti Rusijos savivalę darant energetinį spaudimą ES valstybėms. Ar ne keista, kad šiandien Lietuvos, kuri yra pripažinta energetine sala, gyventojai už dujas moka daugiau nei vokiečiai?
ES turi neužleisti savo pozicijų Kaspijos regione. Gruzijos demokratinė santvarka – vienintelė Kaukazo regione, nors Michailo Saakašvilio valdymas ir turi autoritarizmo bruožų. Todėl 27 ES šalys privalo vieningai ginti demokratiją Gruzijoje.
ES remia ir rėmė Gruziją per bendros kaimynystės politiką. Ji žinojo, kad padėtis Kaukazo regione nėra stabili. Susiklosčius tokiai situacijai pokyčių būtų galima tikėtis tik išsprendus įšaldytus konfliktus. Be to, reikia išlaikyti dialogą su Rusija ir neleisti plėstis diktatūrai. Dabar būtina skubiai rasti sprendimą, kaip įveikti susidariusią krizę. Europa turi imtis atsakomybės ir ginti savo vertybes.
Ar tai planas susigrąžinti buvusias respublikas?
Europarlamentarė Danutė Budreikaitė sako, kad ES į Rusijos ir Gruzijos konfliktą reagavo per savo pragmatinių interesų prizmę. Pirmininkaujančios Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernard’as Kouchneris, pristatydamas Vadovų Tarybos rezultatus, užsiminė nuogąstaująs, kad Rusija, įvedus jai sankcijas, gali imtis atsakomųjų veiksmų, t. y. užsukti dujų kranelį, nes taip pareiškė Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Todėl Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Gruzijos daugiau akcentuojama parama atstatant Gruziją. Rusija buvo pasmerkta iš esmės tik už „neproporcingą” reakciją į Tbilisio veiksmus. Be to, derybos dėl ES ir Rusijos strateginės partnerystės sutarties bus suspenduotos tol, kol Rusija įvykdys 2008 metų rugpjūčio 6 dienos ES ir Rusijos susitarimą dėl ugnies nutraukimo Gruzijoje. Iki šiol ji to nepadarė. Taigi kas toliau?
Rusijos ir Gruzijos konfliktas jau trunka 17 metų. Šios vasaros karo veiksmams buvo rengiamasi, ir patogus momentas rastas – olimpiada Pekine. Diplomatinių santykių nutraukimas, prezidento D.Medvedevo pareiškimai apie Gruzijos vadovą nerodo geros valios išspręsti konfliktą taikiai ir laikantis tarptautinės teisės normų. Būtų labai liūdna, jei Rusijos invazija į Gruziją iš tikrųjų pasirodytų esanti nuosekliai parengto plano – susigrąžinti buvusias sovietines respublikas – dalis.