Pagal ekonomikos ir vadybos sprendimus daugelio partijų programose daugiau skambių šūkių, tuščių siekiamybių, girdėtų pažadų nei konkrečių ir kruopščiai apmąstytų ketinimų.
Nemažai partijų į rinkimus eina pateikdamos gražiai skambančias, bet pernelyg abstrakčias programas. Pavyzdžiui, šoumeno Arūno Valinsko vadovaujama Tautos prisikėlimo partija (TPP) žada kovoti, kad „buvimas politikoje ar valstybės tarnyboje nebūtų nepagrįsto pasipelnymo šaltinis”, tačiau nė žodžiu neužsimena, kaip to pasieks. Darbo partija savo programoje nurodo skatinsianti, remsianti daugybę gražių idėjų, o kaip tai darys, taip ir neaišku.
Specialistų vertinimu, daug aptakių frazių „tvarkiečių” ir liberalcentristų programose. Nors šios politinės jėgos kiek konkrečiau kalba apie valstybės valdymo pertvarkymą: Rolando Pakso vadovaujama partija turi viziją, kaip stiprinti prezidento instituciją, o Artūro Zuoko bendražygiai pasiryžę panaikinti keletą ministerijų ir įsteigti naujų, esą šiandienei Lietuvai reikalingesnių.
Gana solidi atrodo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų programa, sudaranti beveik 300 puslapių. Tuo metu internete pateikiamas TPP valstybės valdymo planas telpa į tris puslapius. Šį kartą LŽ nusprendė panagrinėti kelis konkrečius partijų siūlymus vadybos srityje.
Vaikys valdininkus
Naujoji sąjunga (NS, socialliberalai) juodu ant balto pasižada perpus sumažinti verslą kontroliuojančių pareigūnų skaičių. NS vicepirmininkas Vaclovas Karbauskis LŽ teigė, kad variantus, kuriuos etatus arba net visas institucijas derėtų naikinti, nagrinėja specialiai pasamdyta bendrovė. „Jau mėnesį atliekame tyrimą, kokios institucijos dubliuoja viena kitą”, – aiškino Seimo narys.
Panaši nuostata, tik šiek tiek švelnesnė, numatyta Liberalų sąjūdžio (LS) programoje – verslą kontroliuojančių institucijų norima sumažinti bent penktadaliu. Tačiau LS pirmininko pirmasis pavaduotojas Gintaras Steponavičius negalėjo LŽ aiškiai atsakyti, kurių institucijų jau dabar būtų galima atsisakyti deleguojant jų funkcijas kitoms.
„Svarstytini dalykai mokesčių administravimo srityje, kur skirtingos institucijos – „Sodra”, Mokesčių inspekcija – dubliuoja darbus. Yra nemažai panašias funkcijas atliekančių žinybų. Be abejo, galima pertvarka turi būti pagrįsta konkrečiais tyrimais, atlikta funkcijų revizija”, – kalbėjo Seimo narys. Lietuvoje šiuo metu veikia apie pusantro šimto kontrolės institucijų.
Trūksta analizės
Tarp kitų įdomesnių vadybos sprendimų paminėtinas Liberalų ir centro sąjungos užmojis kai kurių ministerijų pagrindu įsteigti dvi naujas – Ateities ir Veiksmo. O štai LS ir „tvarkiečiai” į savo programas įrašė nuostatą naikinti apskritis Lietuvoje.
Konservatoriai ir LS siūlo kai kuriuos valstybės reikalus tvarkyti tik atlikus išlaidų ir naudos analizę. Liberalų sąjūdžio atstovai norėtų, kad tai būtų daroma priimant įstatymus, o konservatoriai – įgyvendinant didesnius valstybės projektus.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius, žinomas ekonomistas Raimondas Kuodis apie minėtą analizę politikams primena jau ne pirmus metus. Jo teigimu, tokia analizė – pagrindinė priemonė kovoti su korupcija ir valdininkų nemokšiškumu, o nesivadovaudama ja viešuosiuose projektuose Lietuva esą net negali vadintis civilizuotu kraštu.
Strategijos reikšmė
Partijų programas perskaičiusi ekonomikos profesorė Ona Gražina Rakauskienė daugiausia balų rašytų konservatorių programai. „Joje iškelta strategijos reikšmė. Programa sudaro sisteminio matymo įspūdį. Esu apolitiška, bet ji, be abejo, yra stipriausia”, – įsitikinusi profesorė.
Kita pagal esmę ir turinį gerai parengta jai pasirodė Valstiečių liaudininkų sąjungos programa. O.Rakauskienė dar išskyrė Pilietinės demokratijos partijos programą, kurioje aiškiai išskirta orientacija į kairę. „Tikros kairiųjų programos Lietuvoje iki šiol nėra. Šioje, žinoma, trūksta profesionalumo ir konkretumo”, – dėstė O.Rakauskienė. Šių savybių bene labiausiai ji pasigedo „darbiečių” programoje. „Ji chaotiška, neturi sistemos, paremta šūkiais”, – sakė profesorė.
Valdančioji Socialdemokratų partija savo programos dar nėra pateikusi.