Šiandien skausmui įveikti pasitelkiami ne tik vaistai, bet ir itin sudėtingi technologiniai metodai.
Kenčia kas penktas.
Skausmas yra apsauginė reakcija, neretai gelbstinti žmogų nuo susižalojimo. Jį jausti yra gyvybiškai svarbu, nes tai yra signalas, verčiantis kreiptis pagalbos į gydytojus. Tačiau kankinantis, ilgai trunkantis skausmas sukelia panišką baimę, trukdo gyventi. 2003-iaisiais Europoje atliktų tyrimų duomenimis, lėtinį skausmą kenčia kas penktas Europos gyventojas. Jo šaltinis dažniausiai yra nugara (24 proc.), priežastis – artritas ar osteoartrozė (35 proc.).
Kęsti neverta
Gydytojai mano, kad pernelyg stipraus skausmo kęsti neverta – dėl to greičiau nepasveiksite. Skausmas gali būti pykinimo, aukšto kraujospūdžio priežastis, jis pagreitina širdies darbą, o ligonio širdis gali to neatlaikyti. Sergant ilgalaikėmis lėtinėmis ligomis (augliai, sąnarių uždegimai, stuburo pakitimai) skausmas tikrai nėra teigiamas dalykas. Neretai lėtinio skausmo priežastis jau seniai būna pašalinta, bet pats jis vis dar „juda” žmogaus organizme. Jo priežastis gali būti žmogaus skausmo registravimo sistemos sutrikimai. Taigi kartais apie skausmą galima kalbėti ir kaip apie atskirą ligą.
Kiekvienam – savas
Skausmas yra labai asmeniškas dalykas. Šiuo atveju labai svarbu lytis, genetinis fonas????, ankstesnė patirtis, socialinė padėtis, net tautybė, draugai. Dėl to gydyti skausmą yra labai sudėtinga. Kiekviename organizme yra ir skausmą malšinanti sistema, kuri mėgina jį sumažinti. Tam, kad ši sistema veiktų, labai svarbu ir pačiam žmogui būti stipriam (mankšta, teigiamų emocijų kaupimas), fiziniai gydymo metodai (pavyzdžiui, gydymas adatomis) ir vaistai (antidepresantai).
Pasaulyje šiuo metu atliekami labai rimti moksliniai skausmo tyrimai, nuolat ieškoma naujų efektyvių vaistų, turinčių mažesnį šalutinį poveikį. Ūmiam ir ilgalaikiam lėtiniam skausmui mažinti dažnai vartojami nehormoniniai vaistai nuo uždegimo. Nauji preparatai mažiau kenkia skrandžiui ir nesukelia kraujavimo. Kaip stiprus skausmą malšinantis vaistas dar yra vartojamas morfinas, gaminamas iš žolelių. Kadangi morfinas turi šalutinį poveikį, kuriami nauji narkotiniai vaistai. Daugelyje šalių nugaros ir sąnarių skausmui malšinti yra naudojami skausmą slopinantys pleistrai.
Narkotiniai vaistai taikomi plačiau
Nauja šiuolaikinė skausmo gydymo kryptis – stiprių narkotinių vaistų naudojimas lėtiniams nevėžiniams susirgimams gydyti tuo atveju, jei ligoniui nebepadeda jokios kitos priemonės. Iki šiol buvome įpratę manyti, kad narkotines skausmą malšinančias priemones galima vartoti tik sergant nepagydomomis ligomis. Tačiau saikingas šių vaistų vartojimas nereiškia, kad žmogus taps narkomanu ar juos teks vartoti visą gyvenimą.
Labai sunkus išbandymas ligoniui yra kankinantis nervų skausmas, kuriam gydyti farmacijos rinkoje atsiranda vis naujų antidepresantų ir vaistų nuo epilepsijos. Visame pasaulyje šių grupių vaistai yra naudojami ir skausmui gydyti. Be skausmą malšinančių vaistų, dar taikomas masažas, manualinė terapija, gydymas adatomis. Be to, daugiau dėmesio reikia skirti elgsenai kontroliuoti, o tai daryti gali padėti psichologai.
Naujausios technologijos
Skausmui gydyti šiandien pradėti taikyti ir tokie sudėtingi bei brangūs metodai kaip radijo-frekvencinė terapija, t. y. skausmą valdančių nervų veikimas. Taip pat – elektrinio stimuliavimo metodas, kai prie nervų šaknų yra įvedami elektrodai, per kuriuos elektros impulsai perduodami nervui. Ateities siekis – išrasti kiekvienai ligai genetiškai tinkantį vaistą. Pasaulyje nuo 1963 metų pradėtos steigti skausmo klinikos, kur kovojama su lėtiniu skausmu. Į tokias klinikas galima kreiptis ir Lietuvoje.