Premjeras R.Lopatai atsilygina milijonais

Socialdemokrato Gedimino Kirkilo skyrimą premjeru parėmęs Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) vadovas Raimundas Lopata neliko užmirštas. Į jo institutą pabiro Vyriausybės milijonai.

Premjero G.Kirkilo vadovaujama Vyriausybė sprendimą paremti R.Lopatos vadovaujamą institutą priėmė praėjusių metų gegužę, nors atsakingi pareigūnai neslepia, kad šis projektas turėjo būti įgyvendintas dar 2007-ųjų pradžioje. Taigi, praėjus pusmečiui nuo skandalu virtusio G.Kirkilo skyrimo premjeru, kuriame ne paskutinį vaidmenį suvaidino TSPMI vadovas, prezidentūros politologu vadinamas R.Lopata.

Iniciatyva – iš Vyriausybės

2,3 mln. litų iš Privatizavimo fondo lėšų Vyriausybė oficialiai skyrė TSPMI pagal Mokslo ir studijų sistemos plėtros programą. Vienas jos punktų – žmogiškųjų išteklių, Lietuvai rengiantis pirmininkauti Europos Sąjungai (ES) 2013 metais, stiprinimas. Pinigus R.Lopatos vadovaujamas institutas turėjo panaudoti administracinių ir ekspertinių gebėjimų ugdymo programai.

Kaip LŽ vakar teigė R.Lopata, paremtą programą, naudodamasis Suomijos pavyzdžiu, sukūrė ir Vyriausybei pasiūlė jo vadovaujamas TSPMI. „Programa buvo akceptuota visų vyriausybinių struktūrų. Ją įgyvendinant dalyvavo visi šalies universitetai, ugdantys politologus, kurie pasiūlė savo projektus pagal tą programą”, – kalbėjo TSPMI vadovas.

Buvusi švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė, kurios parašas taip pat laimina minimą nutarimą, LŽ pateikė kiek kitokią versiją. „Praėjus pusantrų metų tikrai sudėtinga viską detalizuoti. Tik tiek galiu pasakyti, kad vis dėlto iniciatyvos kilo iš Vyriausybės kanceliarijos”, – pabrėžė buvusi ministrė.

LŽ pasitikslinus, ar tai nebuvo premjero G.Kirkilo iniciatyvos, R.Žakaitienė sakė: „Na, aš negaliu įvardyti tiesiogiai. Bet Vyriausybės kanceliarija tikrai stengėsi, kad ta programa būtų finansuojama.”

Tvirtas petys

Premjeras G.Kirkilas turi už ką dėkoti politologų kalve vadinamo TSPMI vadovui. Dar 2006-ųjų vasarą, vykstant įnirtingoms grumtynėms dėl Vyriausybės vadovo posto, R.Lopata, iki tol vadintas net pilkuoju prezidento V.Adamkaus kardinolu, tvirtai stojo į premjeru būti panorusio G.Kirkilo pusę.

Tik neseniai į viešumą iškilo faktai, kad 2006-ųjų birželį, likus vos kelioms dienoms iki lemiamo Seimo balsavimo dėl premjero kandidatūros, Darbo partijos (DP) atstovo Jono Pinskaus namuose įvyko pasitarimas, nulėmęs socialdemokrato Zigmanto Balčyčio žlugimą, o tuo pačiu – ir G.Kirkilo pergalę.

Kaip žinoma, Z.Balčyčio kandidatūrą rėmė iš posto atsistatydinęs socialdemokratų lyderis Algirdas Brazauskas. Toks įvykių posūkis nemalonus buvo dideles ambicijas puoselėjusiam G.Kirkilui ir už jo nugaros išsirikiavusiems vadinamiesiems valstybininkams. Parlamentinio Valstybės saugumo departamento skandalo tyrimo metu surinkta medžiaga rodo, kad valstybės valdymą sau palankia linkme geidę sukti asmenys jau anksčiau rezgė planus, kaip atsikratyti „nesukalbamo” A.Brazausko. Jo siūlomas įpėdinis Z.Balčytis vargu ar buvo pageidaujamas, o visų įtakingųjų bičiuliu sugebėjęs tapti G.Kirkilas – kaip tik.

G.Kirkilo planams įgyvendinti pasitarnavo tvirta, greičiausiai po bendros kelionės su prezidentu V.Adamkumi suformuota Z.Balčyčio pozicija į naująją Vyriausybę neįsileisti DP atstovų. „Darbiečiams” nedelsiant buvo pasiųstas G.Kirkilo signalas: jei paremsite ne Z.Balčytį, o mane, ne tik išliksite valdančiojoje koalicijoje, bet ir galėsite pretenduoti į tuo metu laisvą likusį socialinės apsaugos ir darbo ministro postą.

Netrukus daugiausia DP balsų persvara Seimas atmetė Z.Balčyčio kandidatūrą. Galutinai suderėti dėl tolesnės paramos G.Kirkilas atvyko į J.Pinskaus sodybą. Ne vienas – lydimas „Dujotekanos” vadovo Rimando Stonio bei TSPMI vadovo R.Lopatos. Juos pristatydamas premjeras esą pranešė, kad R.Lopata yra „jų žmogus prezidentūroje”, tad jo dalyvavimas susitikime turi dar kartą užtikrinti prezidento paramą G.Kirkilui ir tapti garantija „darbiečiams”, kad jų galimybės dalyvauti naujosios Vyriausybės darbe bus apgintos prezidentūroje. R.Stonys buvęs įvardytas kaip socialdemokratų rėmėjas. Ypatingą prieskonį šioms deryboms suteikė tai, kad J.Pinskus yra Z.Balčyčio kaimynas. Z.Balčytis negalėjo nė įsivaizduoti, kad čia pat, už tvoros, vyksta derybos dėl jo galvos.

Netrukus „darbiečiai” vieningai parėmė G.Kirkilo kandidatūrą į premjero postą, o šis visiškai pamiršo vos prieš kelias dienas dalytus pažadus – DP atstovų į Vyriausybę niekas nepakvietė.

Tačiau tai, kad R.Lopata buvo visiškai tikras dėl „darbiečių” pozicijos, rodo Seimo balsavimo išvakarėse nuskambėjęs jo pranašiškas komentaras. Tuo metu TSPMI vadovas tvirtai pareiškė, kad, jo nuomone, abejonių dėl premjero kandidatūros Seimui nesą. „Tai, kas dabar vyksta (Lietuvos politikoje – red.), paremta ne brandžiu demokratiniu politinio konsensuso ieškojimu, o Rytų politinės kultūros formule, kuri išreikšta žodžiais „gale yra viskas”. Kitaip tariant – „išdurkim” visus. Tačiau teigiama yra tai, kad net ir nomenklatūrinėje partijoje gali atsirasti branduoliukas, kuris bando išjudinti tą sistemą. G.Kirkilas yra moderniai mąstantis politikas”, – globotinį gyrė R.Lopata. Kai kurie politikai jau vėliau svarstė, kad šis pasisakymas buvo skirtas nuraminti prezidentui V.Adamkui, tuo metu dar abejojusiam dėl G.Kirkilo pasirengimo vadovauti Vyriausybei.

Kratosi dėkingumo

Žinant apverktinus akademinių studijų finansavimo reikalus, stebina Vyriausybės dosnumas R.Lopatos institutui ir rūpestis dėl Lietuvos pirmininkavimo ES 2013 metais. Pats R.Lopata griežtai neigia, kad jo institutui suteikta galimybė už milijonus dalyvauti Vyriausybės programoje gali būti laikoma premjero dėkingumo ženklu.

„Ką jūs, mes kalbame apie valstybinio lygmens programą, pirmiausia – nacionalinius interesus. Dar kartą kartoju: tai yra Suomijos analogas. Jis gimė kalbantis su tų valstybių politologais, kurie konkrečiai dalyvavo tokiuose dalykuose”, – tikino TSPMI vadovas.

Dar griežčiau į klausimą reagavo premjeras G.Kirkilas. „Tai – jūsų svarstymai. Aš niekam dėl nieko nedėkoju ir nežinau, kodėl turėčiau dėkoti”, – pareiškė Vyriausybės vadovas.