Prezidentui kliūva ministro pažadai

Prezidentui Valdui Adamkui kilo abejonių dėl švietimo ir mokslo ministro su studentais pasirašyto ketinimų protokolo. Šalies vadovui pažadas aukštajam mokslui papildomai skirti 32 mln. litų atrodo finansiškai nepagrįstas.

Savo abejones prezidentas V.Adamkus išsakė švietimo ir mokslo ministrui Algirdui Monkevičiui. Kaip jau skelbė LŽ, pagal numatomą susitarimą visi studentai ateinančių mokslo metų pirmą semestrą turėtų nemokėti dalinių įmokų (520 litų) už mokslą. Taip akademinis jaunimas siekia, kad mokesčiai už studijas „eitų ne pirma laiko”, o tik įvertinus sesijos rezultatus. Todėl pinigus jaunuoliai norėtų mokėti tik pavasarį, kai jau bus žinomi žiemos egzaminų rezultatai. Dabar A.Monkevičius pripažįsta, kad toks įmokų modelis gali ir neišdegti.

Iš biudžeto neatskaičiuos

Šalies biudžete 32 mln. litų, reikalingų kompensacijoms už nesurinktas studijų įmokas, ministras tikriausiai nesuras. Finansų ministerijos specialistai LŽ patikino, kad šiemet į valstybės iždą papildomų pajamų neįplaukė, tad nėra iš kur paimti ir minėtų lėšų.

„Biudžetas planuojamas metams, o neplanuotai gautos pajamos pagal įstatymą skiriamos fiskaliniam deficitui mažinti. Tad kokios lieka galimybės? Nebent pažeisti įstatymus”, – LŽ teigė ministerijos atstovė Giedrė Balčytytė. Tad ieškoti rezervų liktų tik Švietimo ir mokslo ministerijoje arba pačiose aukštosiose mokyklose.

Atsarginis variantas

Pats A.Monkevičius vakar lankydamasis prezidentūroje pabrėžė, kad universitetų finansavimo per rudens semestrą peržiūrėjimas yra „ne kokie nors pažadai, o susitarimas su studentais”.

„Šiandien niekas negali pasakyti, ką daryti, kai yra tokia teisinė bazė, o biudžetas jau anksčiau patvirtintas. Tačiau studentai neprivalo mokėti iš anksto, jie turi teisę mokėti pagal studijų rezultatus”, – sakė ministras.

Jis pripažino, kad pinigų dar nerasta, bet tikino esąs nusiteikęs ryžtingai. „Premjeras šią savaitę jau dirbs, todėl Vyriausybės Strateginio planavimo komitete, dalyvaujant finansų bei teisingumo ministrams, išsiaiškinsime finansines ir teisines aplinkybes. Visi turime pasakyti, ką darome”, – aiškino A.Monkevičius.

Jis tikisi, kad studentai jį supras, jei minėtų 32 mln. litų vis dėlto nebus gauta ir jie turės mokėti pagal senąją tvarką – už studijuojamą semestrą. „Jeigu iš tiesų bus nuspręsta, kad nėra procedūrinių galimybių peržiūrėti biudžetą, bet kuriuo atveju studentų padėtis nebus blogesnė”, – žadėjo ministras.

Įstatymas rengiamas neskubant

LŽ kalbintas A.Monkevičius, be kita ko, stebėjosi praeitą savaitę mokytojų atstovų pareikštu susirūpinimu dėl Švietimo įstatymo pataisų. Pasak ministro, jos gludinamos jau metus ir artimiausiu metu dar neturėtų keliauti į Seimą – esą niekas jų skubiai nė neketina stumti.

„Jis seniai paskelbtas, niekur nebuvo paslėptas ir nėra stumiamas. Todėl galima drąsiai teigti, kad į mokytojų pastabas bus atsižvelgta. Visa tai atvira, galima svarstyti”, – ramino A.Monkevičius.

Priminsime, kad mokytojų profesines sąjungas privertė sunerimti kai kurios Švietimo įstatymo pataisų nuostatos. Jiems atrodo nepriimtina, kad mokyklose vaikus mokytų studentai, būtų keičiama mokytojų tarybos sąvoka, nubrėžiama ryški takoskyra tarp gimnazijų ir vidurinių mokyklų.

A.Monkevičius dar užsiminė, kad pagal Švietimo ir mokslo ministerijos rengiamą metodiką netrukus į universitetus gali būti priimama mažiau studentų, mat kai kurių specialistų poreikis sumažėjęs. Naujų siūlymų ministerija pateiks rugsėjo viduryje.