Rinkėjų medžioklė prasidėjo

Artėjant Seimo rinkimams partijos ir atskiri kandidatai imasi iki šiol neregėtos, neretai ant įstatymo pažeidimo ribos balansuojančios agitacijos.

Žada bausti pažeidėjus

Internetas, skambučiai telefonu, virtualūs žaidimai prekybos centruose, „politinių nuolaidų” kortelės. Tai toli gražu ne visas sąrašas šiųmetės rinkimų kampanijos naujovių.

Politikai buvo priversti ieškoti kitokių būdų reklamuotis, kai įstatymais buvo uždrausta politinė reklama per televiziją ir radiją, gerokai apribotos kai kurios kitos tradicinės agitacijos formos.

Tačiau kartais naujovės gali būti labai arti to, jog pažeistų įstatymą ar net jį peržengtų, todėl Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) žada sekti, kad taip neatsitiktų ir bausti pažeidėjus. Kelios nuobaudos jau skirtos.

Šoka stepą rinkėjams

Įstatymas draudžia rinkėjus papirkinėti, taip pat ir nemokamais koncertais. Tačiau jei atlikėjams už pasirodymus tokiuose renginiuose nemokama arba jei koncertuoja tik tos partijos nariai, šį draudimą iš esmės galima apeiti.

VRK neseniai nusprendė, kad Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas pažeidė įstatymą, surengęs keliasdešimt susitikimų su rinkėjais, kuriuose koncertavo dainininkė Irma Jurgelevičiūtė ir šokėjų grupė „Funny beat”.

V.Uspaskicho teigimu, visuose koncertuose dalyvavo tik partijos nariai: „Jei demokratinėje valstybėje partijos nariai negali nei šokti, nei dainuoti, VRK turėtų peržiūrėti demokratijos pamatus.”

VRK atsakė, kad I.Jurgelevičiūtė ir „Funny beat” yra profesionalai, už kurių pasirodymus paprastai žiūrovai moka pinigus. Komisijos pirmininkui Zenonui Vaigauskui akivaizdu, kad šiuo atveju esama sąnaudos. „Tokie koncertai kainuoja. Koncertas ar bandelė nėra pagrindiniai dalykai – svarbiausia turėti įtakos rinkėjo nuomonei”, – nurodė jis.

Bet per susitikimus su rinkėjais ir pats V.Uspaskichas nevengia šokti stepą, taip viliodamas dalį potencialių balsuotojų. VRK iš esmės negali uždrausti tai daryti.

„Atrado” internetą

Prieš šiuos rinkimus partijos „atrado” internetą. Įvairiuose interneto puslapiuose „sukasi” skirtingų politinių partijų ir atskirų kandidatų reklama. Be to, politikai internete rašo dienoraščius ir ieško virtualių draugų.

Naujas Tėvynės sąjungos žingsnis – partijos organizuota diskusija virtualiame pasaulyje „Second Life” („Antras gyvenimas”). Savo kampelį ši partija turi ir populiariame interneto portale „YouTube”. Čia skelbiami įvairūs narių samprotavimai, akimirkos iš partijos gyvenimo.

Vienas pirmųjų politikų, „atradusių” internetą – Liberalų ir centro sąjungos galva Artūras Zuokas. Virtualų dienoraštį jis pradėjo pildyti daugiau kaip prieš trejus metus ir tai reguliariai daro iki šiol. Interneto potencialą politikoje liberalcentristų lyderis vertina teigiamai.

„Ateitis priklauso internetui – demokratiškai, paprastai, pigiai priemonei. Manau, kad politikai ateityje vis dažniau naudos internetą, kuris leidžia pasiekti platesnę auditoriją ir prisistatyti „gyvai”, o ne slėptis už ryšių su visuomene specialistų nugarų”, – kalbėjo jis.

Į internetą bando žengti ir kitos partijos. Prieš gerą mėnesį trys Naujosios sąjungos atstovai – Artūras Paulauskas, Nijolė Steiblienė ir Algirdas Monkevičius – paskelbė, kad su rinkėjais bendraus socialiniame tinkle frype.lt.

Valstiečių liaudininkų sąjunga internete mokys žmones sveikos mitybos. Tarp paskaitų apie maisto sudėtį bei konservantus politikai tikisi pasikalbėti ir apie rinkimus.

Garantuos ypatingą dėmesį

„Tvarkos ir teisingumo” partija sukūrė elektroninį reginį Lietuvos istorijos motyvais, kurį žada demonstruoti prekybos centruose. Jie teigia, kad tai pirmas 3D technologija sukurtas kūrinys Lietuvoje.

Pasak partijos atstovų, specialūs televizoriai bus išdėstyti daugelio miestų bei miestelių prekybos centruose ir kiekvienas, susipažindamas su naujove, galės dar kartą prisiminti svarbiausius Lietuvos valstybės istorijos įvykius.

„Tvarkos ir teisingumo” partija taip pat buria privilegijuotų narių ir rėmėjų klubą. Jiems dalijamos sidabrinės ir auksinės kortelės, suteikiančios teisę ne tik vadintis kandidato į Seimą patikėtiniu arba partijos žygio rėmėju, bet ir „ateityje garantuosiančios ypatingą vadovybės dėmesį”. Jei partija laimės rinkimus ir bus valdžioje, kortelių turėtojai, matyt, galės tiesioginiai prieiti prie valdžios žmonių, bendrauti su jais ir užsiimti lobizmu.

Šią akciją partijos nariai pradėjo prieš mėnesį. Visiems kandidatams, kurie dalyvaus rinkimuose 71 vienmandatėje apygardoje, leista dalyti auksines korteles, o šių savininkai galės išduoti sidabrines.

Reklamuojant korteles nurodoma, esą jų savininkai žino, jog „valdžia tarnauja žmogui”, o „valdžios durys atviros”. Gelsvos ir mėlynos arba baltos ir mėlynos spalvų kortelės papuoštos partijos simbolika – auksiniu ereliu. Sidabrinės kortelės jau dalijamos „Tvarkos ir teisingumo” žygio rėmėjams.

Į pažeidimus nusispjauti

Žygį per Lietuvą „Tvarkos ir teisingumo” lyderiai su nušalintuoju prezidentu Rolandu Paksu priešakyje atlieka sraigtasparniu. Panašiai vykdyta šios partijos kampanija ir 2004 m. renkant Seimą.

Šįkart žygis sraigtasparniu vyksta pažeidžiant įstatymus. Neseniai Marijampolės centrinėje aikštėje „Tvarkos ir teisingumo” skraidantis aparatas nutūpė neturėdamas reikiamų leidimų. Tiesa, niekas nenubaustas. Marijampolės savivaldybės administracinės komisijos, kuri turėtų bausti pažeidėjus, pirmininkas yra šio renginio organizatorius. Jis – R.Pakso bendražygis. Be to, Marijampolės meras, Rolandas Jonikaitis taip pat priklauso minėtai partijai.

R.Pakso šalininkai ketina apeiti ir draudimą reklamuotis per televiziją. Mat baigiamas kurti vaidybinis filmas „Svetimas”. Filmo idėja – akivaizdi aliuzija į lakūną R.Paksą, tapusį šalies prezidentu, tačiau „sąmokslininkų” išmestą iš posto.

Filmą per Seimo rinkimų kampaniją rodys viena šalies televizijų. Nėra pranešama nei kas finansavo filmo kūrimą, nei kas ir kaip mokės televizijai, kad jis būtų rodomas.

Įsisuko į paplūdimius

Politinių agitacijų placdarmu tampa ir paplūdimio zona. Klaipėdoje, pirmojoje Melnragėje į paplūdimį vedantį taką iš abiejų pusių supa vaikų piešiniais dekoruoti betono blokai. Jie piešti 2004 m., kai Klaipėdos mokyklų vaikai gražino takelį į pajūrį.

Tačiau neseniai ant vieno vaikų piešiniais išmarginto bloko atsirado agitacinės medžiagos, raginančios priešintis giliavandenio uosto statyboms. Po karingu šūkiu pasirašė Liberalų sąjūdis. Visame paplūdimyje iškabinėta ir šios partijos nario nuotraukų su panašiais raginimais. Paprasti žmonės tai supranta kaip politinę reklamą prieš Seimo rinkimus.

Liberalų sąjūdis agitacijai pasitelkė ir „baudomobilį”, po Lietuvą į įvairius renginius važinėjantį su šūkiu „Įkalk baudas valdžiai”.

Skambina rinkėjams

Per šiųmetę rinkimų kampaniją partijos ar jų lyderiai nebegalės, kaip anksčiau, rinkėjams į namus siuntinėti asmeninio pobūdžio laiškų ar atvirlaiškių. Balandį įsigaliojo Seimo rinkimų įstatymo pataisos, kurios per rinkimų kompaniją uždraudė politinėms partijoms įsigyti bendrųjų rinkėjų sąrašų, kuriuose pateikta rinkėjo vardas, pavardė, adresas ir gimimo metai.

Tuo ypač džiaugiasi Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI), viena iš tokio draudimo iniciatorių. Patikrinusi, kaip partijos naudojo rinkėjų sąrašus per savivaldybių rinkimus, inspekcija rado daugybę pažeidimų.

Tačiau VDAI vadovas Algirdas Kunčinas neatmeta, kad per rinkimų kampaniją bus nemažai naujų pažeidimų, kai naudojami asmens duomenys, nes partijos ieškos naujų būdų reklamuotis.

Kaip pavyzdį, balansuojantį ant pažeidimo ribos, A.Kunčinas įvardijo Liberalų ir centro sąjungos lyderio A.Zuoko balso įrašą, transliuojamą telefonu.

VDAI vadovo teigimu, pirmiausia, tai galima traktuoti kaip kišimąsi į žmogaus asmeninį gyvenimą: „Nors partijos atstovai teigia, kad telefonų numeriai renkami automatiškai, vadinasi, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimo tarsi ir nėra, tačiau galima įtarti, jog jie vis dėlto turi tam tikrą telefono adresų bazę.”

A.Kunčinas apgailestavo, kad iki šiol įstatymai nereglamentuoja skambučių telefonu, pašto ir elektroninio pašto politinės rinkodaros. Akivaizdu, kad tai politikai dabar ypač aktyviai naudoja reklamai.

„Aiškinama, kad adresus renka interneto tinklalapiuose. Tačiau ten jie skelbiami ne tam, jog būtų naudojami politinei reklamai, o kad žmonės galėtų kreiptis”, – teigė A.Kunčinas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.