Kai kuriems ir kai kurioms labai nepatinka, kad etiketė „tokia pati bloga” nelimpa prasiplėtusiai, šiaip ar taip telkiančiai, kviečiančiai į pribrendusius dalykinius proveržius ar tiesiog Lietuvos atsinaujinimą Tėvynės sąjungai. „Mažiau bloga”, ką padarysi, tačiau ir tokia etiketė nenaudinga „daugiau blogiems” politiniams konkurentams. Todėl įdomu stebėti kai kurių rašančiųjų pastangas visokiais būdais bloginti žmonių akyse laikinai pirmaujančią partiją – TS-LKD.
„Sugriovė mano kolūkį!” – taip jau nebekeikia nei buvę pirmininkai, nei sandėlininkai. Jie geriausiai žino, kad konkretų kolūkį išvogė Anupras Vasiliauskas, o kurių pirmininkai ir nariai norėjo – ilgai išsilaikė kaip bendrovės. „Atidavė už dyką Mažeikius ir dar primokėjo!” – ši pasaka taip pat subyrėjo, kai visiems neužsipylusiems atsivėrė akys, jog „Mažeikių nafta” neatiduota, o išsaugota Lietuvai ir pelningai parduodama už milijardus (iš jų žmonėms kompensuota rubliniai indėliai).
LDDP-LSDP šulai, tiek ilgai viešai melavę apie „Mažeikių naftos” atidavimą, žinoma, neatsiprašė. Galų gale sukrapštė kažkokių samdytų ekspertų, kurie nustatė, kad jei ne ankstesni valdžių sandėriai (tarp jų ir A.Brazausko), tai būtų buvę galima uždirbti daugiau. Iš to išvada, kad nors ir didelis pelnas, bet galėjo būti dar didesnis, vis tiek esą nuostolis – tad prieš rinkimus vėl minės Mažeikius kaip nuostolį. Įkalė tai į protą kai kuriems publicistams. Ir R.Paksas dar leisis iš dangaus su „LUKoilo” naftos fakelais. Mat nepavyko įmonės perleisti tada „LUKoilui”, tai tikrai skaudu.
Bet palikime aną sovietinės propagandos sąšlavyną. Tėvynės sąjunga senokai suvokė, kad kiekviena jos klaida, ne kaip kitiems, bus padidinta šimteriopai. Atsiprašė už gautą anoniminę paramą. Gyvename rusiško administravimo sąlygomis, kai už tikros opozicijos parėmimą verslas baudžiamas vienu ar kitu būdu. Bet priimti anonimiškai irgi negerai. Tėvynės sąjunga vienintelė padarė viešą apgailestaujantį pareiškimą, kurį lydėjo veiksmas. Arvydas Vidžiūnas, rinkęs partijai lėšas, atsisakė Seimo nario mandato – teiskit, be problemų, tik liaukitės pliurpę. Teisti nebuvo už ką, pliurpimas aptilo, bet dabar atsinaujins. Negalima juk pripažinti, kad ši partija skirtinga, nekorumpuota.
Tėvynės sąjungai nūnai priekaištauja – taikydami į dešinio sparno rinkėjus – kam ji laikinai rėmė G.Kirkilo mažumos Vyriausybę. Ir pati LSDP, užuot padėkojusi, prikiaulino per kai kuriuos balsavimus, o dabar renkasi netiesioginius dividendus.
Nepatenkintiems, nusivylusiems G.Kirkilo darbais dabar sakoma: žiūrėkit, A.Kubilius jį rėmė, todėl Tėvynės sąjunga atseit – ne alternatyva G.Kirkilo socdemams.
Lengvas rinkiminis darbas, ir Tėvynės sąjunga iš tiesų neatsargiai jį pakurstė manydama, kad šaliai bus geriau. Šovė sau į koją, bet įžvelgti tame blogą valią arba kokį atitikmenį socdemų korupcijoms – visai neteisinga.
Bent ką pamąstantys žmonės atsirinks, kad TS-LKD – tikrai ne LSDP, juolab ne kokie sielų pirkėjai pažadukai.
Juolab, kai apkalboms pešiojami atskiri įvykiai arba vardai, lyg jie būtų svarbesni už visą Tėvynės sąjungą ir jos visuomeninį, politinį (įskaitant Lietuvos tarptautinę politiką) bei intelektualinį pajėgumą. Vienas tokių vėliausių įvykių buvo veikiau vidinis nesusipratimas dėl pirminio kandidatų sąrašo, į kurį ne visi, kieno nors pasiūlytieji, po to įtraukiami balsuojant prezidiume. Arba neįtraukiami. Bet siūlymas buvo paviešintas, o prezidiumo abejonės ir nepritarimas – išpūsti iki nerealių ribų. „Išdavė”, „sulaužė žodį”, „išsigando valstybininkų” ir panašūs perlai nusirito net per palankesnius, atrodytų, kairei neangažuotus laikraščius. Taigi politinis apsisprendimas protų viešumoje kvalifikuotas kaip neištikimybė! Kieno? Visos Tėvynės sąjungos, „konservatorių” ir panašiai. Angažuotai kovojanti spauda tikslingai naudoja šį metodą, kai pavienius politikų pasisakymus išverčia kaip visų „konservatorių” rėkimą (!), puolimą prieš ką nors ir panašiai, bet šįkart įkarštis pagavo ir kai kuriuos nepriklausomus žurnalistus. Žiūrėkit, jau ir Tėvynės sąjunga tokia pati bloga, kaip visi!
Atgijo prieš ketverius metus vienos radikalų grupelės – jeigu tik atsitiktinai – skleistas nuodingas virusas: visi politikai blogi, nebalsuokit iš viso arba „prieš visus!”
Kai tuomet platino atitinkamas proklamacijas tarp akademinio jaunimo, tai ir apsišvietė. Taikyta į jaunimą, naujo pilietinio atgimimo viltį. Didžiausias studentų kurstymas dabar eina irgi iš ten. Jis užgriebia ir dalį anksčiau apsisprendusios visuomenės: valdžia vis bloga ir bloga, tai daugiau jau nebalsuosiu!
O partijos kaip nūnai darbuojasi, juolab „vienodai blogos” – nebeliko mat nė tos paskutinės mažiau blogos. Nebent iššoktų vėl kokia nauja, „dar nesusitepusi” (jau trys tokios buvo paleistos į areną – Paulausko, Pakso, Uspaskicho), arba laimėtų efektyviai kartodama tik vieną magišką burtų žodį, pavyzdžiui, apie laimę po 111 dienų. Dar paprasčiau – tradiciškai dalijanti piliečiams rinkėjams po butelį. Pavykus šiai dvilypei taktikai, mažiau bloga partija nebetektų vis dar turimo patrauklumo, kadangi visos vienodai blogos. Kas abejoja – tas galvoja. Todėl galvojantiems paleistas šūkis: kam tau galvoti, nebalsuok nė už vieną! Kad ir kaip būtų keista, šį patogų negalvojimą jau skelbia net gana žinomi, populiarūs žmonės, užsikrėtę sena radžviliada ar šiaip dėl ko nors užtemus protui (arkivyskupo S.Tamkevičiaus viešas posakis).
Butelininkams arba sufanatizuotiems kautis už kokį nors revanšo ištroškusį „kankinį” tokių raginimų į dėžutes nenusiųsi. Jie pabalsuos. Tegu tik nebalsuoja tie dar galvojantys, o butelininkai ir kerštininkai išrinks draugišką Maskvai liaudies Seimą. Draugišką koncesijomis, be abejo.
Kas nors dideliuose miestuose, specialiuose masių manipuliavimo institutuose bus gerai paskaičiavęs. Savižudybių čempionams lietuviams visai tiks ir pasiūlyta masinė pilietinė savižudybė.