Rytoj Vilniuje bus paminėtos antrosios Lietuvos karininko Vytauto Pociūno žūties Baltarusijoje metinės. Ant tragedijos nusėsti užmaršties dulkėms neleidžia visuomenininkai. Tuo metu aukščiausi valstybės vadovai, kurie, regis, pirmieji turėtų siekti išsiaiškinti tiesą, linkę tylėti.
Rytoj, rugpjūčio 22-ąją, lygiai vidurdienį (12 val.), priešais prezidentūrą sostinės Simono Daukanto aikštėje vėl skambės muzika, skirta pagerbti Baltarusijoje prieš dvejus metus, rugpjūčio 23-iosios naktį, neaiškiomis aplinkybėmis žuvusio Lietuvos diplomato, Valstybės saugumo departamento (VSD) karininko V.Pociūno atminimą. Visuomeninio judėjimo Piliečių santalka ir M.K.Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo iniciatyva Lietuvai dar kartą bus priminta, kad ištirti pulkininko V.Pociūno žūties aplinkybes – valstybės garbės reikalas, tačiau tai iki šiol nepadaryta.
Bando nugramzdinti į užmarštį.
Piliečių santalkos tarybos vicepirmininko generolo majoro Jono Kronkaičio teigimu, S.Daukanto aikštė pasirinkta kaip rami vieta. „Prie Vyriausybės – ne ta vieta, kur žmonės gali susiburti. Prie Seimo netiktų, nes Seimas darė ką galėjo, kad V.Pociūno žūties aplinkybės būtų ištirtos. Tad nutarėme, kad S.Daukanto aikštė – neutraliausia, ramiausia vieta”, – aiškino jis.
Tačiau J.Kronkaitis neigė, kad susibūrimas prieš prezidentūrą yra tam tikras būdas atkreipti valstybės vadovo dėmesį į iki šiol neišaiškintas VSD saugumo karininko žūties aplinkybes. „Minėjimas yra priminimas visiems, ne tik prezidentui. Tai priminimas visai valstybei, visiems žmonėms, kad jie taip pat atsakingi ir kad tam tikras pasyvumas lemia tai, kad žūtis nėra iki šiol ištirta”, – kalbėjo Piliečių santalkos atstovas. J.Kronkaičio manymu, užsitęsęs V.Pociūno žūties tyrimas byloja viena – siekį nugramzdinti jį į užmarštį. „Atitinkamos institucijos neatliko savo pareigų, kai tam buvo laikas, kai bylą buvo galima ištirti, kai buvo galima atrasti kaltininkus. Dabar tik laukiama, kol visi viską pamirš”, – apgailestavo jis.
Moralinis riboženklis
Šį kartą, pagerbiant V.Pociūną, S.Daukanto aikštėje skambės smuikininko Martyno Švėgždos von Bekkerio atliekama muzika, dainuos folkloro ansamblis „Kupolė”. Pernai per pilietinę akciją britų grupės „The Beatles” dainas atlikęs filosofas Leonidas Donskis šiemet sakė nedainuosiąs, nes nenori, kad tai taptų kasmetine rutina, bet širdimi jis būsiąs su susirinkusiaisiais. „Minėjime tikrai dalyvausiu visa širdimi. Man tai labai svarbi diena”, – pabrėžė jis.
L.Donskis neslėpė, kad pesimistiškai vertina besiklostančią situaciją. „Nevyniodamas nieko į vatą, kaip savo šalies patriotas ir pilietis, galiu pasakyti, kad dabartinė situacija yra labai didelį nerimą keliantis mūsų moralinės ir politinės būklės indikatorius. Faktas, kad per dvejus metus Lietuvos karininko, žuvusio tarnybos metu, mirties aplinkybės susilaukė patyčių, įvairiausių kontroversijų, faktas, kad bylos tyrimas nepajudėjo, rodo, jog kažkas Lietuvoje yra labai rimtai sutrikę. Man atrodo, kad V.Pociūno asmenybė, jo veikla ir mirtis yra tapusios savotišku riboženkliu, labai svarbiu moraliniu ir politiniu kamertonu, iš kurio galima labai daug spręsti apie Lietuvos vidines įtampas ir problemas”, – pabrėžė filosofas.
Našlė nenuleidžia rankų
VSD karininkas V.Pociūnas mirtį pasitiko lygiai prieš dvejus metus – naktį iš rugpjūčio 22-osios į 23-iąją. Teigiama, kad būdamas komandiruotėje Baltarusijoje, pareigūnas iškrito pro langą. Generalinės prokuratūros prokuroro Justo Lauciaus vykdytas ikiteisminis tyrimas dėl V.Pociūno žūties aplinkybių buvo nutrauktas po kelių mėnesių – 2006 metų lapkričio 30-ąją. Prokuroras konstatavo, kad V.Pociūnas žuvo per nelaimingą atsitikimą. Tik po atkaklių žuvusio karininko našlės pastangų teismo sprendimu Generalinė prokuratūra ėmėsi iš naujo tirti tragediją. Teismas įvertino L.Pociūnienės argumentą, kad prokurorai netyrė versijos, jog V.Pociūnas galėjęs būti nužudytas, o jo mirtis – galbūt susijusi su darbu VSD. Kaip LŽ sakė L.Pociūnienė, byla šiuo metu po truputėlį juda. „Iš tiesų randame neišnaudotų interpretacijos galimybių, iš kurių matyti, kad galai nesueina. Šiuo atveju negaliu kalbėti apie tyrėjų negeranoriškumą, nes jų pastangos matyti. Tai, kad neskubama, nėra blogai – stengiamasi pažiūrėti atidžiau”, – kalbėjo rankų nenuleidžianti V.Pociūno našlė.
Neatsakyti klausimai
Tačiau per dvejus metus neišaiškintos ne tik V.Pociūno žūties aplinkybės. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, atlikęs parlamentinės tyrimo komisijos funkciją, nagrinėjo galimus aukštų pareigūnų bandymus asmeniniais tikslais daryti įtaką svarbiausiems valstybei sprendimams, veikiant net kartu su Lietuvai priešiškomis užsienio jėgomis, galėjusius lemti V.Pociūno žūtį, ir su tuo susijusią situaciją VSD. Nors parlamentinis tyrimas atskleidė stulbinančius faktus, aukščiausių valdžios sluoksnių tai nepaveikė. Po parlamentinio tyrimo savo postą po atkaklaus visuomenės spaudimo prarado tik susikompromitavęs VSD vadovas Arvydas Pocius. Kiti tyrimo medžiagoje minėti veikėjai, VSD generalinio direktoriaus pavaduotojai Darius Jurgelevičius ir Dainius Dabašinskas, ir toliau eina itin atsakingas pareigas, o jų veiklos nesiimama vertinti net moraliniu aspektu.
Dar praėjusias metais, visuomenei reikalaujant atsakymų į neatsakytus klausimus, premjero Gedimino Kirkilo iniciatyva buvo sudaryta visuomeninė V.Pociūno žūties aplinkybių tyrimo komisija, vadovaujama filosofo, Tėvynės sąjungos nario Vytauto Ališausko. Ši komisija darbą nutraukė nepasiekusi jokių rezultatų, o kai kurie jos nariai tuomet teigė, kad komisijos darbas buvo daugiau imituojamas, nei realiai atliekamas. Tyrimą nutraukė ir gana netikėta jos pirmininko karjera – V.Ališauskas buvo paskirtas Lietuvos ambasadoriumi prie Šventojo sosto Vatikane.
Šį mėnesį V.Pociūno žūtį Baltarusijoje ėmėsi tirti nauja, Lietuvos Sąjūdžio tarybos iniciatyva, sudaryta visuomeninė komisija. Jos narys europarlamentaras Vytautas Landsbergis viliasi, kad komisija surinks ir susistemins visus duomenis apie įvykusią tragediją.
„Jeigu tokius dalykus norima marginalizuoti, kaip bandoma padaryti dabar, tai marginalizuojama visa Lietuva. Šalis susidūrė su baisiu iššūkiu, žiauriu nusikaltimu, ir bijo apie tai kalbėti. Ko verta tokia valstybė?” – situaciją vertino V.Landsbergis.