Į laisvos ekonominės zonos kūrimą Panevėžio rajone, Ramygaloje, baigiama investuoti 16 mln. litų. Tačiau kyla abejonių, ar verslininkams ši vieta bus patraukli, ar atsiras norinčiųjų dirbti.
Panevėžio rajonas baigia panaudoti didžiausią investiciją atkurtos nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Po mėnesio Panevėžio statybos tresto statybininkai Ramygaloje turėtų baigti rengti būsimo pramonės parko infrastruktūrą. Nutiesti kelius, atvesti būtinas komunikacijas į bemaž aštuonių hektarų vadinamojo plyno lauko teritoriją kainavo 16 mln. litų. Didžiąją dalį lėšų skyrė Europos Sąjungos struktūriniai fondai.
Įkvėpė Olandijos pavyzdys
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Lunskis LŽ teigė, kad Ramygaloje kurti investicijoms patrauklią vadinamąją laisvąją ekonominę zoną įkvėpė Olandijos pavyzdys. Pasak pašnekovo, bendradarbiaujant su Olandijos Het Buildto savivaldybe sužinota, jog tos šalies savivaldybės valstybinėse žemėse parengia infrastruktūrą būsimoms pramonės zonoms, vėliau parduoda žemės plotus su atvestomis komunikacijomis ir iš to uždirba pinigų. Remiantis Lietuvoje galiojančiais įstatymais, Panevėžio rajono žemė su parengta infrastruktūra bus išnuomota paskelbus aukcioną.
Laisvai ekonominei zonai šalia Ramygalos kurti ES skyrė 10 mln. 50 tūkst. litų, 3,35 mln. prisidėjo Vyriausybė ir 1,5 mln. atseikėjo Panevėžio rajono savivaldybė. Nuo to laiko, kai buvo gauti pinigai iki prasidėjo statybos, praėjo daugiau nei metai. Statybų pradžią teko vis atidėlioti dėl teismų, kuriuos inicijuodavo viešųjų pirkimų konkursą pralaimėjusi bendrovė, turėjusi administruoti šio projekto įgyvendinimą. Per tą laiką, kol vyko teismai, itin pabrango ir statybinės medžiagos, ir statybos darbai, ir degalai. Tad Panevėžio rajono savivaldybei dar kartą teko kreiptis į Ūkio ministeriją dėl trūkstamų pinigų. E.Lunskis patikino, kad reikalingas milijonas litų gautas, statybos bus baigtos laiku.
Dirbti bus kam
Panevėžiečius, ypač ramygaliečius, šalia kurių kuriama laisvoji ekonominė zona, iki šiol vis dar stebina šis ekonominis eksperimentas. Pareiškiama abejonių, ar tokiu sunkmečiu, kokį Lietuva išgyvena dabar, verslininkai panorės kurti įmones vietoje, kurią nuo Panevėžio skiria 30, o nuo Kėdainių – 35 kilometrai. Svarstoma, ar atsiras kam dirbti naujose gamyklose.
Tačiau tokie klausimai anaiptol nekyla Panevėžio rajono valdžiai. E.Lunskis pabrėžė, jog Ramygala patraukli dėl to, kad yra įsikūrusi Lietuvos centre, prie pat tarptautinės „Via Baltica” magistralės. Ieškančiųjų darbo yra ir pačioje Ramygaloje, ir aplinkinėse seniūnijose. Kita vertus, atvykti 30 km iki darbo vietos tikrai nėra sudėtinga. Tad tikimasi, kad dirbti tikrai bus kam.
Dovana būsimiems investuotojams
Kelių nutiesimas, komunikacijų atvedimas sudaro kone penktadalį būsimų statybų vertės. Įkūrusi laisvąją ekonominę zoną, šią sumą būsimiems investuotojams savotiškai padovanos Panevėžio rajono savivaldybė. Investuotojams bus skelbiamas aukcionas. Laukiama, kad Ramygaloje kurtųsi lengvosios pramonės ir perdirbimo įmonės. Pasak E.Lunskio, verslininkų susidomėjimas Ramygala – nemažas.
Laimėta europinė parama Ramygalos laisvajai ekonominei zonai kurti ramygaliečiams pasitarnaus dar ir todėl, kad jie savo namus galės šildyti dujomis. Mat už gautas lėšas nutiesta 7 km atšaka, kuria gamtinės dujos iš Jotainių pasieks Ramygalą. Be to, nutiesta daugiau nei 9 km elektros perdavimo linijų, 2 km vandentiekio, 4 km nuotekų trasų. Nutiesti nauji bei rekonstruoti seni keliai, pastatyti du nedideli tiltai.