Mūsų ugniagesiai nuvylė kaimynus

Po neseniai kilusio gaisro Lietuvos ir Latvijos pasienyje latviai nesiliauja pasakoti kandžių pokštų apie mūsų šalies ugniagesius.

Populiarus anekdotas apie tai, kad lietuvis didžiausią džiaugsmą patiria nustipus kaimyno karvei ar supleškėjus jo daržinei, pasitvirtino tarptautiniu mastu. Taip mano artimiausi mūsų kaimynai latviai. Prieš kelias dienas degė pačiame Lietuvos ir Latvijos pasienyje stovėjusi didžiulė latvių daržinė. Gaisro gesinti pasikvietę lietuvius, gretimos valstybės ugniagesiai daugiau nei pusvalandį laukė, kol pagalbininkai įveiks poros kilometrų atstumą iki gaisravietės. Dar labiau latviai nustebo, kai dar tebešėlstant liepsnoms, Lietuvos ugniagesiai šoko į savo automobilį ir išdūmė atgalios.

Paliko nelaimėje.
Gaisras įvyko Latvijos Skaistkalnės miestelyje, kurį su Biržų rajono Germaniškio gyvenviete jungia tiltas per Nemunėlį. Į nelaimės vietą skubiai sulėkė savanoriška Skaistkalnės ugniagesių komanda. Kaip įprasta, neatidėliotinos pagalbos kreiptasi į artimiausius kaimynus – Germaniškio ugniagesius.

„Jūsų ugniagesiai tikrai pas mus neskubėjo. Pervažiuoti tiltą jiems reikėjo daugiau nei pusvalandžio. Bet tai dar niekis. Džiaugėmės pagaliau jų sulaukę, manėme kartu įveiksiantys ugnį. Tačiau lietuviai ilgai nesivargino. Gaisras toli gražu nebuvo užgesintas, o vyrukai šoko į automobilį ir iškūrė. Kažkas iš mūsiškių spėjo paklausti, kodėl jie palieka mus nelaimėje. Tada pasigirdo atsakymas: „Toks įsakymas“, – LŽ pasakojo Skaistkalnės savanoriškos ugniagesių komandos viršininkas Juris Kazilaitis.

Jis pripažino, kad ir jį, ir jo pavaldinius bei visą Skaistkalnę Lietuvos ugniagesių poelgis tiesiog apstulbino. J.Kazilaitis prisiminė laikus, kai ištikus nelaimei abiejų šalių ugniagesiai būdavo neįtikimai vieningi. Anot jo, daugiau nelaimių tuomet būta Lietuvoje. J.Kazilaitis prisiminė ne taip seniai gesintą germaniškiečių gyvenamąjį namą, kiek anksčiau gelbėtą kažkurio toliau nuo sienos įsikūrusio lietuviško kaimo daržinę.

Trukdė instrukcijos

Paklausti Germaniškio ugniagesių, kodėl jie neskubėjo į gaisrą ir išvyko jo iki galo neužgesinę, LŽ nepavyko. Šiuo klausimu buvo paprašyta kreiptis į viršininką, įsikūrusį Biržuose.

Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Audrius Nagelė paaiškino, kad germaniškiečiams ugniagesiams operatyviai išvykti į nelaimės vietą trukdė instrukcijos. Pasak jo, iš gaisravietės pasitraukta taip pat vadovaujantis instrukcijomis ir aukštesnių viršininkų nurodymais.

A.Nagelės teigimu, apie kvietimą gesinti gaisro kaimyninėje šalyje Germaniškio ugniagesiai pagal instrukcijas pranešė jo vadovaujamai Biržų priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai. Jos specialistai skambino viršininkams į Panevėžį. Panevėžiečiai apie latvių pagalbos šauksmą privalėjo pranešti į Vilnių ir gauti sostinės pareigūnų nurodymą. Visi derinimai truko devynias minutes. Germaniškio ugniagesių kelionė per Nemunėlį – dar šešias minutes.

Paklaustas, kodėl jo vadovaujami ugniagesiai išvyko nebaigę gesinti gaisro, A.Nagelė paaiškino, kad vyrai vėl veikė pagal instrukcijas. „Vilniuje esantis vyriausiasis operacijų vadovas germaniškiečiams nurodė, kad iš gaisravietės išvyktų tada, kai bus sutelktos gausesnės ugniagesių pajėgos. Sulaukę daugiau gaisro gesinti atvykusių Latvijos kolegų, germaniškiečiai apie tai pranešė į Vilnių ir gavo komandą išvažiuoti“, – aiškino A.Nagelė. Jis pritarė, kad išvažiuoti nebaigus gesinti gaisro nėra gerai, tačiau dar kartą pabrėžė, kad nuo instrukcijų nenukrypstama.

Tvarka – nesuderinta

Ilgą Germaniškio ugniagesių kelionę į kaimynų nelaimės vietą ir skubų pasitraukimą atgal Priešgaisrinio apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Vygandas Kurkulis LŽ aiškino tuo, kad iki galo nesuderinta neatidėliotinos tarptautinės pagalbos suteikimo tvarka abiem šalims įsiliejus į Šengeno erdvę. Anot jo, šiuo metu tvarkomi dokumentai, reglamentuosiantys, kaip efektyviau padėti į nelaimę patekusiems kitos šalies gyventojams. Kol galutinės instrukcijos nesurašytos, vadovaujamasi tvarka, pagal kurią ugniagesių išvykimą būtina derinti su aukštesnėmis instancijomis, o tai užtrunka.

V.Kurkulis neigė, kad mūsų ugniagesiai iš gaisravietės išvyko pernelyg anksti. Anot jo, viskas buvo suderinta su Latvijos ugniagesiais šiems pareiškus, kad pagalbos iš Lietuvos nebereikia.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , .

5 atsiliepimai į "Mūsų ugniagesiai nuvylė kaimynus"

  1. Mantas

    Lietuviai yra Lietuviai:)))

  2. pasibaisetina

    tikri „lochai“. net nelaimei nebegalime padeti,ar jau musu valstybiai taip blogai kad nuo keliu uzgesintu gaisru bankrutuos. Apsijuokem pries pasauli eilini karta

  3. UZSENIETIS

    NORS TAI NERA JUOKAI, KAD NELAIMEJE LIETUVOS GAISRININKAI NESUGEBEJO SUTEIKTI PAGALBA…..LIUDNA…..SARMATA…….BET PASAULIS JUOKESI TIKRAI PASIBAISI TOKIU ELGESIU…

  4. Daiva

    visi tik ir kalba „lietuvis kito nelaime dziaugiasi“ „tik lietuvis taip gali“ deja ne geraja prasme, o tai ko brangus tautieciai nesikeiciam, ko nebandom patys kazkaip kitaip elgtis, kad tokie posakiai apie mus nebesklistu!!?? Gal laikas galvos smegenis versti kazka kitaip daryti, jei jau iki to dasivaziavom, kad pasulis is musu juokiasi, o apie aukstesniaja valdzia mes tik pabambam ir vel gerai. Bjauru ir girdeti,kad prireikus pagalbon, ne protas, o instrukcijos reikalingos

  5. Storas

    Kažin ar būtų kas nors priekaištavę dėl tariamų kažkokių instrukcijų, jei gaisrininkai dar bent pusvalandį būtų pasilikę ir pabaigę gesinti gaisą. Gėda.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.