Šveicarija išlieka inovatyviausia Europos šalimi, pagal naujų patentų skaičių lenkdama visas Europos Sąjungos valstybes. Tolesnės Europos pramonės plėtros galimybių ekspertai ieško skatindami mažųjų kompanijų veiklą.
Nors pasauliniu mastu sunkiai pralenkiama inovacijų lydere išlieka Japonija, Europa pamažu kratosi regiono, kuriame naujovės sunkiai skinasi kelią, įvaizdžio.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) sudarytame 10 inovatyviausių pasaulio valstybių sąraše Europos valstybėms tenka net 7 vietos. Šveicarai pirmauja tarp visų europiečių, kurdami po 106,7 patento milijonui gyventojų.
Europoje tyrimai ir naujovių diegimas paprastai įgauna kiek kitokį pobūdį, negu didžiojoje likusio pasaulio dalyje. Prieš daugelį metų į vakarus nuo „geležinės uždangos” įtvirtintas aukštas pragyvenimo lygis lėmė, jog didžiosios Europos kompanijos turėjo daugiau dėmesio skirti gaminių kokybei. Naujovės visų pirma buvo diegiamos tradicinėse gamybos srityse, kur jos turėjo padidinti našumą ir užtikrinti patikimumą.
Puikus europietiško požiūrio į technologines naujoves pavyzdys – automobilių pramonė. Iki šiol švedų „Saab” ir vokiečių BMW gamintojai siekia nustatyti ir palaikyti pasaulinio lygio patikimumo standartą. Didžiulis skirtumas išryškėja, lyginant šias kompanijas su Kinijos ar Indijos automobilių gamintojais, kurie visų pirma orientuojasi į augančias vietines rinkas ir gamina itin pigius automobilius.
Svarbu pabrėžti, kad Vakarų Europoje vis dar dominuoja didžiosios korporacijos. Jau minėta Šveicarija, garsėjanti savo aukštos kokybės šokolado gaminiais, patikimais peiliais bei prabangiais laikrodžiais, išlieka daugelio tarptautinių kompanijų, tokių kaip maisto pramonės gigantas „Nestle” ar prabangos prekių kūrėjai „Richemont” ir „Swatch”, namais. Šveicarai išlaiko savo pozicijas farmacijos pramonėje („Roche”, „Novartis”), taip pat negalima pamiršti ir to fakto, kad pasaulinis interneto tinklas (World Wide Web) gimė būtent Šveicarijoje įsikūrusios Europos branduolinės energijos tyrimų organizacijos (CERN) būstinėje.
Nepaisant didžiųjų korporacijų sėkmės, nemažai ekspertų nerimauja, kad visos Europos, o kartu ir Šveicarijos, ateitis didele dalimi priklausys nuo mažųjų kompanijų veiklos. Jų vaidmuo vis labiau auga, plečiantis biotechnologijų ir nanotechnologijų pramonei. Šioje srityje Šveicarija pradeda atsilikti ne tik nuo pasaulinių lyderių – JAV ir Japonijos, bet ir Danijos, Olandijos, Prancūzijos ir Belgijos.
Žinoma, padėtis vis dar nėra labai bloga. Dauguma šalies universitetų ir specializuotų aukštųjų mokyklų itin daug dėmesio skiria moksliniams tyrimams ir technologijų kūrimui inovacijoms. Nemažai Šveicarijos kompanijų savo užuomazgas turėjo universitetų laboratorijose, iš kur vėliau išėjo į platųjį pasaulį kaip nepriklausomos veikėjos. Tarp jų galima paminėti „LiberoVision”, sukūrusią sporto varžybų transliacijose naudojamą trimačio vaizdo modeliavimo technologiją, ir „Skyline Innovations”, užsiimančią visiškai automatizuotų automobilių parkavimo garažų projektavimu.
Nepaisant didelių pasiekimų, Šveicarija ir daugelis kitų Vakarų Europos šalių susiduria su naujais iššūkiais, iš kurių vienas didžiausių – spartus populiacijos senėjimas. Jis vėl skaudžiausiai smogia mažoms ir vidutinio dydžio kompanijoms, sunkiai randančioms pakankamai jaunų ir kūrybingų darbuotojų. Be to, papildomų rūpesčių kelia Šveicarijos bankų nenoras skirti paskolas naujo verslo kūrimui.
„Šalis, kurioje bankai paskirsto daugiau kapitalo negu rinka, nėra labai atvira”, – teigia EBPO ekspertas Dominique’as Guellecas.
Europoje galima išgirsti vis daugiau balsų, kad šalių vyriausybės turėtų pozityviau žiūrėti į privačią veiklą ir toliau mažinti mokesčių naštą. Vyriausybės taip pat raginamos švelninti apribojimus, trukdančius universitetams bendradarbiauti su korporacijomis.
Apskritai Europos valstybės vis dar daugiau dėmesio bei lėšų skiria baziniams akademiniams tyrimams ir menkiau finansuoja taikomuosius tyrimus. JAV mokslininkai, priešingai, nuogąstauja dėl pernelyg didelio dėmesio, skiriamo trumpalaikiams projektams, apleidžiant didesnę mokslinę-pažintinę reikšmę turinčius projektus. Sugebėjimas rasti tam tikrą „aukso viduriuką”, tikėtina, padėtų Europai atrasti naujas konkurencines galimybes.
Bandant apžvelgti Europos pasirengimus naujojo amžiaus ekonominėms kovoms, Lietuvos ir kitų posovietinių šalių ieškoti inovatyviausių pasaulio šalių sąrašuose kol kas dar neverta. Bene daugiausiai vilčių ateičiai teikia būtent Lietuvos pramonės biotechnologijų ir lazerių segmentai, mokslinių išradimų pagrindu jau dabar pritraukę dideles užsienio investicijas.