Ambicingas planas siejamas su NATO

Politikai užsidegė idėja įkurti Lietuvoje centrą, kuris rūpintųsi energetikos saugumu. Tikimasi, kad jis sudomins NATO vadovybę.

Jau kitąmet Lietuvoje gali pradėti veikti Energetinio saugumo centras (ESC). Kitą savaitę Vyriausybė turėtų sudaryti darbo grupę, kuri išnagrinėtų konkrečias tokio centro steigimo galimybes, pateiktų rekomendacijas dėl jo statuso, veiklos tikslų ir finansavimo. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) iniciatyva vakar surengtoje diskusijoje, kurioje dalyvavo Vyriausybės, prezidentūros, kelių ministerijų, Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovai, mokslininkai, politologai, buvo vieningai sutarta, kad ESC mūsų šalyje būtinas. Manoma, kad toks nacionalinis centras laikui bėgant galėtų pretenduoti į kur kas aukštesnį statusą.

Izoliuota sala

Diskusijos iniciatorė Lietuvos delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje (PA) vadovė Rasa Juknevičienė renginio dalyviams priminė, kad pastarojoje PA sesijoje energetikos klausimus svarstė net trys komitetai. Prieš trejus metus energetikos ir nacionalinio saugumo sąsajų tema net nebuvo keliama.

Pasak parlamentarės, Lietuvoje įsteigtas ESC pamažu galėtų būti integruotas į NATO struktūrą. Tokią idėją palaiko ir Lietuvos ambasadorius prie Aljanso Linas Linkevičius.

Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento direktoriaus Romo Švedo teigimu, Lietuvos situacija energetinio saugumo atžvilgiu – viena aktualiausių visoje Europos Sąjungoje (ES) ir NATO. Mūsų šalis yra tarsi sala, neturinti jokių energetinių jungčių, todėl itin priklausoma nuo kitų. „Vienas politikas yra taikliai pasakęs, kad Lietuva galėtų būti chrestomatinis pavyzdys energetinio saugumo analizei ir galimiems sprendimams priimti”, – teigė R.Švedas. Įsteigtas nacionaliniu lygiu centras turėtų siekti partnerystės su regiono šalimis, glaudžiai bendradarbiauti su NATO ir ES valstybėmis, tarptautinėmis organizacijomis bei mokslo įstaigomis. Jis rinktų ir analizuotų informaciją energetikos saugumo tema.

Teigiama, kad ESC darbuotojams turi būti prieinama kuo platesnė informacija, be kita ko, ir slapta. R.Švedo teigimu, tik tokiu atveju galima tikėtis patekti į NATO „veiklos tinklą”.

Parengta studija

VSD vadovas Povilas Malakauskas taip pat pritaria tokio centro steigimui. „Siūlytume pradėti nuo stipraus nacionalinio centro. Paskui, atsižvelgus į situaciją, jis galėtų išaugti iki regioninio ir NATO lygio”, – sakė jis. P.Malakauskas teigė matąs keturis tokio centro veiklos tikslus – dalyvauti prognozuojant grėsmes, rengti alternatyvius sprendimų variantus, palaikyti ryšius su akademine visuomene ir būti matomas visuomenėje. VSD direktoriaus nuomone, ESC galėtų dirbti iš kitų institucijų deleguoti įvairių sričių profesionalai. Centras būtų atskaitingas arba Vyriausybei, arba premjerui. „Jeigu bus aiškūs tikslai, jei rasime produktyvių žmonių ir bus skirta būtinų išteklių, tai galima padaryti labai greitai”, – aiškino P.Malakauskas. Jo nuomone, centras galėtų rastis dar iki Kalėdų.

Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai, bendradarbiaudami su Energetikos institutu, jau parengė ESC studiją. Jos autoriaus VDU mokslo prorektoriaus profesoriaus Juozo Augučio teigimu, svarbiausia ESC veikla turėtų būti energetikos grėsmių bei trikdžių nustatymas, jų modeliavimas bei pasekmių analizė. „Galima pasiekti bet kurio lygio energetikos saugumą. Kitas klausimas – kiek tai kainuos ir kiek mes galime sau leisti už tai mokėti”, – pabrėžė profesorius. Studijos duomenimis, 2009 metais ESC reikėtų 1,1 mln. Lt, 2010-aisiais – maždaug 2 mln. litų.

Mokslininko nuomone, ESC galėtų įsikurti Kaune, nes VDU dirba daug aukšto lygio specialistų, be to, šalia yra Energetikos institutas.

Politinė valia yra

Diskusijose dalyvavę NSGK nariai nuogąstavo, kad naująjį centrą gali ištikti panašių institucijų (Krizių valdymo ir Strateginių studijų centrų), kurios deramai neatlieka savo funkcijų, likimas. Nuskambėjo siūlymų ESC kurti jau esamų minėtų centrų pagrindu.

NSGK pirmininkas Alvydas Sadeckas mano, kad realiai ESC galėtų pradėti veikti jau kitąmet. Todėl Vyriausybės sudaryta komisija turėtų suktis gana sparčiai, kad kitų metų biudžete centrui būtų numatyta lėšų. „Politinė valia tikrai yra, niekas neprieštarauja, kad toks centras būtinas”, – teigė A.Sadeckas.

Komiteto vadovo nuomone, ESC turi steigti Vyriausybė – jai centras ir būtų atskaitingas. A.Sadeckas įžvelgia šviesias ESC veiklos perspektyvas tiek Lietuvoje, tiek bendradarbiaujant su ES ir NATO.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Ambicingas planas siejamas su NATO"

  1. prasauskas juozas

    Nera teisinga laikyti,kad Liewtuvos kariuomenei ,tik90metu-juk savo kariuomene Lietuva turejo nuo pat savo valstybingumo egzistavimo pradzios-daug informacijos pateikia ,,VEIDAS,,red.aras Luksas po 1251m jau Karalius Mindaugas turejo LIETUVOS KARIUOMENE,chodkevicius skyne pergales su LIETUVOS kariuomene,mazai didziuojames ,kad sumuseme Lenkijos grupuote puolusia vilniu vadovaujama Zeligovskio/16,000kariu/ties sirvintais ir giedraiciais,kad sumuseme von der Golco bermontininkus ir net kariavome su prancuzais atsiimant Klaipeda-vis tik zuvo netoli 20 lietuviu kareiviu-reiskia buvo prancuzu priesintasi….si operacija laikoma ypac talentinga,net pasaulio literaturoje.tad musu kariuomenei tikrai ne 90metu.Mes ne Latvija ir ne Estija,mes turejome savo valstybe skirtingai nuo kitu,net senesne negu Rusija…

Komentuoti: prasauskas juozas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.