Odontologai kategoriški: jeigu norite, kad užaugusio vaiko dantys būtų balti ir gražūs, pradėkite prižiūrėti kūdikio burnytę vos šiam gimus. Gydytojai pataria net ir dantukų dar neturinčiam pamaitintam mažyliui švelniai marlės gabalėliu išvalyti burnos ertmę.
Pirmo dantuko belaukiant
Odontologas Marius Gelažauskas pats augina dvejų metų sūnelį, todėl apie mažylio dantų priežiūrą turi ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių. „Kol kūdikis mažas, bent porą kartų per dieną jam vertėtų ant piršto užvyniotu drėgnu marlės gabalėliu atsargiai išvalyti burnos ertmę, kad nuvalytume ant dantenų susikaupiančias apnašėles nuo pieno”, – patarė M.Gelažauskas.
Kai prasikala pirmi dantukai, tėvai turėtų mažyliui nupirkti specialų vaikišką dantų šepetuką. Pirmus metus valyti vaikui dantukus užtenka tik vandeniu, nereikia dantų pastos. Pradėjus skaičiuoti antrus gyvenimo metus ir užaugus keletui dantukų, odontologas patarė vaistinėje ar parduotuvėje nusipirkti vaikiškos dantų pastos ir ja valyti dantis. „Pasirinkimas tikrai nemažas, beveik visos vaikams skirtos dantų pastos atitinka joms keliamus reikalavimus. Kadangi mažylis pastos nemažai nuryja, jos, skirtos vaikams iki 2 metų, sudėtyje nėra floro. Perdozavęs floro vaikas gali apsinuodyti. Be to, didelis jo kiekis organizme kenkia ir būsimų dantukų užuomazgoms”, – aiškino odontologas.
Vaikiškos pastos ant šepetėlio reikia dėti labai mažai. „Pasižiūrėkit, kokio dydžio mažylio piršto nagas – tiek pastos ir reikia išspausti ant šepetuko. Vaikui augant ir didėjant nagiukui, didesnis turėtų būti ir pastos kiekis. Tai labai geras orientyras tėvams, kokį dantų pastos kiekį naudoti”, – šyptelėjo M.Gelažauskas.
Užkrėsti savo pavyzdžiu
Pasak M.Gelažausko, labai svarbu, kad vaikas matytų, kaip dantis valosi tėtis ar mama. „Jeigu vaikas nematys, kad tėtis ar mama kas rytą ir vakarą stovi prie kriauklės ir valosi dantis, jam nesusiformuos natūralus poreikis taip pat tai daryti. Vaikai mėgsta mėgdžioti suaugusiuosius, todėl labai gerai, kai prausiamasi ir dantys valomi su vaiku. Tada mažylis jaučiasi esąs komandos narys, toks pat kaip tėtis bei mama, ir švarinimosi procedūras atlieka noriai”, – patikino odontologas.
Specialistai laikosi nuomonės, kad reikėtų leisti vaikui pačiam valytis dantukus tiek, kiek jis pats sugeba. Tačiau pervalyti, užbaigti procedūrą turėtų vienas tėvų. „Vaikas kokybiškai išsivalyti dantukus gali tik tada, kai išmoksta gerai rašyti. Tik tada jo rankų judesiai tampa koordinuoti. O tai įvyksta tik apie septintus vaiko gyvenimo metus. Iki to amžiaus tėvai turėtų baigti valyti mažyliui dantis. Tuomet jis jau moka tai atlikti savarankiškai”, – patarė M.Gelažauskas.
Tai ypač svarbu šeštaisiais vaiko gyvenimo metais, kai jam ima dygti nuolatiniai krūminiai dantys. Jie dažnai slepiasi už pieninių dantukų lanko ir tėveliai jų nepamato. „Dygstantis dantis turi giliausias vageles, šios pamažu nusidėvi ir tampa lygesnės. Kol vagelės gilios, jose labiausiai ir kaupiasi maisto apnašos, šias sunkiau išvalyti. Todėl tėvai turi būti itin budrūs ir nepraleisti to momento”, – pasakojo odontologas.
Saldainiai – dantukų priešai
Smaližių mažylių tėvams M.Gelažauskas pataria rinktis mažesnę blogybę iš dviejų: jeigu vaikas negali gyventi be saldainių, geriau tegu juos suvalgo vienu kartu, o ne smaližiauja po truputį visą dieną. „Po kiekvieno suvalgyto saldainio neišvalysite vaikui dantukų, todėl geriau tegul jis saldumynus suvalgo vienu kartu, išsivalo dantis ir išvengia jiems pavojaus”, – nusijuokė gydytojas.
Net ir visai maži vaikai, kurie dar maitinami iš buteliuko, neretai jau kamuojami vadinamojo buteliuko ėduonies. Tėvams būtų pravartu žinoti, kad tie mažyliai, kurie vakarais ar naktimis reikalauja atsigerti iš buteliuko saldaus pienelio ar arbatėlės, rizikuoja užsiauginti ėduonies pakenktus dantukus. Kai vaikas naktį gauna gerti saldaus gėrimo, ant dantukų kaupiasi apnašos ir bakterijos, kenkiančios išdygusiems ir būsimiems dantukams. Naktį mažiau išsiskiria seilių ir burnos ertmė natūraliai nebeapsivalo. Todėl geriau vaiką įpratinti gerti nesaldintus gėrimus.
„Neretai tenka matyti dar visai mažus vaikučius, kurių dantukai vos išdygę, o jau pajuodę ir pažeisti. Tai saldžių gėrimų ir nevalomų dantukų padarinys”, – patikino gydytojas.
Mitas apie pieninius dantis
Neretai tenka išgirsti tėvų nuomonę, kad pieninių vaiko dantų iš viso nereikia gydyti ir prižiūrėti. Esą kai išaugs nuolatiniai, tuomet ir reikės imti juos prižiūrėti, gydyti, o pieniniai dantukai vis tiek iškris. „Tai didžiausia tėvų klaida. Į pieninį dantuką įsimetusi infekcija gali pažeisti ir augantį nuolatinį dantį. Neretai odontologui tenka šalinti vaikui pieninius dantukus dar iki to laiko, kai jie natūraliai iškris, kad apsaugotų būsimus nuolatinius dantis nuo užkrato”, – patikino M.Gelažauskas.
Jis informavo, kad gydytojui gerokai anksčiau pašalinus sugedusius pieninius dantis, nuolatiniai gali dygti vėliau. Taip pat dantų trūkumas gali trukdyti taisyklingai formuotis vaiko sąkandžiui. „Dėl to tėvams vėliau tenka ieškoti ortodontinių plokštelių, kad ištaisytų netaisyklingą vaiko sąkandį ir kreivus dantis”, – aiškino odontologas.
Skausmui – ne
„Natūralu, jog nė vienas tėvas ar mama nenori, kad vaikui skaudėtų dantukus. O gendantys pieniniai dantys taip pat skauda. Todėl vesti vaiką pas gydytoją reikėtų ne tada, kai jau atsirado bėdų ir kankina skausmas, o gerokai anksčiau – kai išdygsta pirmi dantys”, – sakė M.Gelažauskas.
Pirmas vizitas pas dantų gydytoją turėtų būti pažintinis. Vaiko net nebūtina sodinti į stomatologo kėdę, tiesiog reikia leisti jam susipažinti su žmogumi baltu chalatu ir išmokti jo nebijoti. „Su vaikais dirbantys gydytojai puikiai žino, kaip neišgąsdinti mažylio, o vizitą pas odontologą padaryti įdomų ir smagų. Susipažinus su grąžteliais, siurbtukais, oro pūstukais ir kita odontologų technika vaikui neišsivysto baimė”, – pasakojo gydytojas.
Jis sakė neretai vis dar susiduriantis su tėvais, kurie neklaužadą vaiką gąsdina, kad nuves pas gydytoją dantų gręžti. „Patys tėvai ir suformuoja vaikui baimę, kad vizitas pas odontologą – skausminga bausmė už ką nors”, – liūdnai nusišypsojo M.Gelažauskas.
Odontologas įsitikinęs, kad gydant vaikui dantis būtina taikyti vietinę nejautrą. „Vaikas neturi jausti skausmo. Yra daugybė šiuolaikinių skausmą malšinančių priemonių, todėl vaikas nepajus net švirkšto dūrio skausmo”, – sakė gydytojas. Jis apgailestavo, kad dar būna nemažai vaikų, kuriems vienu kartu tenka taisyti daug sugedusių dantukų. Tokiais atvejais gydytojai neretai taiko bendrinę nejautrą. Tuomet vaikas tiesiog užmigdomas ir nesveiki dantukai jam taisomi visi iškart. Bendrinė nejautra taip pat taikoma tiems vaikams, kurie labai bijo dantų gydytojo ir visiškai nesileidžia jo apžiūrimi ar gydomi. „Tai didelė mūsų šalies problema. Tačiau džiugu, kad pastebimas didėjantis tėvų sąmoningumas ir tokių įsibaiminusių ir bedančių vaikų mažėja. Auga nauja karta ir jos dantys daug geresnės būklės, nei būdavo seniau”, – džiaugėsi odontologas.