Įmonių paslapčių neapsaugo ir seifai

Verslui beveik neįmanoma apsaugoti konfidencialios informacijos

Gamybos technologija, produktų receptūra ar rinkodaros planai, patekę į konkurentų rankas, gali atnešti rimtų nuostolių. Verslininkai neslepia – pramoninis šnipinėjimas plinta, tačiau šnipai dažniausiai atsakomybės išvengia.

Saugios įmonės nėra

Didžiausias įmonės turtas yra paslaugų ar produktų gamybos technologijos, klientų duomenų bazės, rinkodaros strategijos. Nutekėjus ypač svarbiai informacijai bendrovės likimas gali pakibti ant plauko – žinodami konkurentų veiksmus varžovai be didesnių pastangų gali juos aplenkti.

Duomenų apsaugos paslaugas teikiančios įmonės „Ekskomisarų biuras“ viceprezidentas Tomas Liubertas tikino, kad nė viena įmonė negali būti visiškai užtikrinta dėl savo slaptos informacijos saugumo.

„Dar nebuvo įmonės, kurioje atlikę informacinių technologijų (IT) sistemos auditą nebūtume nustatę jokių spragų. Kiekvienam klientui turime ką patarti, kartais skubiai keičiame programinę įrangą“, – pasakojo T.Liubertas.

Duomenų apsaugos paslauga ypač paklausi tarp aukštųjų technologijų, prekybos, gamybos ir finansinių paslaugų įmonių. Didesnės rizikos sąlygomis dirba nekilnojamojo turto ir logistikos bendrovės, kurių verslas grindžiamas tik klientų kontaktais.

Be to, informacijos apsaugos galimybėmis domisi įmonės, kuriose darbuotojų migracija yra dažnas reiškinys.

Specialisto teigimu, beveik visais atvejais įmanoma įrodyti, kad informacija yra nutekinama. Netgi daugiau – galima atsakyti, kas nutekino informaciją, kada, kokiais kanalais, kokiose laikmenose ji buvo išnešta iš įmonės.

Pagalbos ieško nukentėję

„Dažniausiai kreipiasi jau nukentėjusios arba kenčiančios įmonės, konkurentams tapusios idėjų donorais“, – sakė T.Liubertas. Retas vadovas yra geras IT srities žinovas, todėl negali pats išsiaiškinti, ar įmonės duomenų bazėje nėra spragų. Tačiau paprastai direktoriai pajunta, kad dirbti tampa nesaugu, informacija kažkur nuteka: klientai išeina pas konkurentus, o kelinta iš eilės reklaminė akcija nesukelia reikiamo efekto.

„Skelbiate 50 proc. nuolaidą, o konkurentai jau prieš savaitę prabilo apie visišką išpardavimą. Rengiatės rudens akcijai, o klientai smogia vasaros išpardavimo nuolaidomis“, – šnipinėjimu pagrįstos veiklos modelį nurodė T.Liubertas.

Dažniausiai duomenis konkurentams perduoda įmonę palikę darbuotojai. Įsilaužimo atvejai gerokai retesni. Kartais darbuotojai atsitiktinai tampa šnipų sąjungininkais. Pavyzdžiui, su slapta informacija dirbantis darbuotojas sulaukia elektroninio laiško su prašymu atsiųsti tam tikrus duomenis arba slaptažodžius, kurie reikalingi norint prisijungti prie įmonės sistemos.

„Didelėse įmonėse ne visi darbuotojai vieni kitus pažįsta, yra buvę, kad konkurentams išsiunčiama slapta informacija nė nesudvejojus“, – pasakojo T.Liubertas.

Sergsti specialios sutartys

Konfidencialumo sutartis – dokumentas, kurį turi pasirašyti kone kiekvienas rimtos įmonės darbuotojas. Tačiau kai kurie verslininkai abejoja tokio dokumento nauda. Esą įrodyti kaltę ar išreikalauti atlyginti įmonės patirtus nuostolius yra nepaprastai sunku.

Bendrovės „Ingman ledai“ finansų direktorė Margarita Ylakavičiūtė sakė, kad kiekvienas įmonės darbuotojas yra įsipareigojęs atsakyti, jei paviešins konfidencialią informaciją – šis punktas įtrauktas ir į pareigines instrukcijas, ir į darbo sutartį.

Nutekinta informacija įmonei gali brangiai kainuoti, tačiau išsireikalauti atlyginti visą žalą iš eilinio darbuotojo būtų pernelyg keblu, todėl neretai verslininkai tenkinasi mažesne suma.

„Kelių tūkstančių litų bauda gali atrodyti netgi daugiau nei milijonas. Pirmu atveju darbuotojas suvokia, kad tūkstantinę sumą darbdavys gali išreikalauti, todėl vengia prasikalsti“, – kalbėjo M.Ylakavičiūtė.

Stiprina komandą

Putojančio vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų gamybos įmonės „Alita“ rinkodaros vadovas Andrius Busilas tikino, kad bendrovė yra pasitelkusi visas įmanomas priemones konfidencialiai informacijai apsaugoti. Sutartys, įpareigojančios darbuotojus saugoti įmonės paslaptis, yra viena tokių priemonių.

„Svarbiausia, kad darbuotojai būtų įmonės patriotai. Jei jie sirgs už įmonę, saugos ir jos turtą. Tačiau tam reikalingos motyvacijos ir komandos stiprinimo programos“, – dėstė A.Busilas.

Gėrimų rinkoje, anot jo, daugiausia rūpesčių kelia kopijuojami gėrimai ir etiketės.

Bendrovės „Elektrėnų mėsa“ direktorius Viktoras Kartenis pripažino, kad šiais laikais apsaugoti konfidencialios informacijos beveik neįmanoma. Darbuotojai keičia vieną įmonę į kitą, naujoje darbovietėje pasidalija žiniomis, sukauptomis ankstesnėje bendrovėje.

„Piktybinių šnipų gal ir nesame turėję, bet nekaltų informacijos nutekinimo atvejų yra buvę. Stengiamės bet ko neleisti į patalpas, kuriose saugomos technologijos paslaptys“, – sakė V.Kartenis.

Legalūs būdai prakusti

Verslininkai sutaria, kad naujų idėjų verslui pasisemti galima ir racionaliais, legaliais būdais – nebūtina lįsti į konkurento daržą.

„Esame didelė įmonė, užsidirbame, investuojame į žinias. Vykstame į rimtus seminarus apie ledų pramonę“, – pasakojo M.Ylakavičiūtė. Rinkos tendencijas puikiai atspindi ir specializuotos parodos, mugės.

Kai domina kokios nors konkuruojančios įmonės patirtis, galima tiesiog paprašyti informacijos.

Pavyzdžiui, neseniai įmonė svarstė, kokius vaflinius indelius ledams naudoti būtų geriausia. Pabandę visų konkurentų produktus technologai nustatė, kad vieno gamintojo vafliniai indeliai yra gerokai pranašesni už kitų – išlieka traškūs net pripildyti ledų.

„Paprašėme įmonės, kad atskleistų receptūrą, ir sulaukėme teigiamo atsakymo“, – džiaugėsi M.Ylakavičiūtė.

Gediminas Pranevičius, advokatas, patentinis patikėtinis

Civiliniame kodekse teigiama, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys. Ji negali būti laisvai prieinama, nes ją siekia paslaptyje išsaugoti šios informacijos savininkas ar kitas asmuo, kuriam savininkas ją yra patikėjęs. Komercinė paslaptis apima vadybos srityje naudojamą informaciją (darbo planus, tyrimų ir veiklos kryptis, strategijas, prognozes, konkuruojančių prekių ir paslaugų analizes, naujus produktus ir paslaugas, viešai neskelbiamas finansines ataskaitas, projektus, licencijas, kainas, sąnaudas, klientų ir tiekėjų sąrašus), techninius pavyzdžius (formules, algoritmus, specifikacijas, technologinius procesus ir metodus, sistemas, duomenų bazes, nepatentuotus išradimus), kitą informaciją (receptus, ingredientus).

Neteisėtais būdais informaciją įgiję asmenys arbą ją tretiesiems asmenims atskleidę darbuotojai turi atlyginti padarytus nuostolius. Nuostoliais šiuo atveju laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos ir negautos pajamos. Pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu. Komercinę paslaptį atskleidęs asmuo gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad paslapties atskleidimas pateisinamas visuomenės saugumo interesais.

Įrodyti patirtą žalą sunku, todėl teismų praktika komercinių paslapčių srityje nėra didelė. Išskirtina vienintelė Aukščiausiojo Teismo 2007 m. išnagrinėta byla, kai bendrovei priteistas žalos atlyginimas iš buvusio darbuotojo. Darbuotojas savo naujai sukurtame tos pačios pakraipos versle neteisėtai pasinaudojo informacija, sudarančia bendrovės komercinę paslaptį (duomenimis apie tiekėjus, asortimentą ir prekių kainodarą).

Vakarų Europos šalyse konfidencialumo sutartys sudaromos ar konfidencialumo išlygos įtraukiamos į sutartis ne tik su darbuotojais, bet ir su verslo partneriais ar bet kuriais kitais susijusiais, suinteresuotais asmenimis. Konfidencialumo sutartys gali apimti daugybę sąlygų: jose detalizuojamas konfidencialios informacijos žymėjimas, jos perdavimo būdai ir priemonės, asmenys (konkretūs darbuotojai), galintys naudotis viena ar kita komercine paslaptimi savo funkcijoms atlikti, galimybės atskleisti konfidencialią informaciją tretiesiems asmenims, susitarimas dėl neterminuotos komercinių paslapčių apsaugos, sankcijos už sutartinių įsipareigojimų nesilaikymą ir kitos aktualios nuostatai

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.