Orai nepaklūsta verslui

Nepalankios meteorologinės sąlygos gali atnešti daug nuostolių įmonėms, tačiau šios negali gauti tikslių ilgalaikių prognozių

Žmogus dar neišmoko pažaboti gamtos stichijų. Regis, galėtume nuspėti orų permainas ir pasiruošti galimiems smūgiams, tačiau apie tai dažniausiai sužinome vos prieš kelias dienas. Išankstinės ir tikslios orų prognozės kai kurioms verslo įmonėms padėtų išvengti didelių nuostolių ir padidinti pelną. Tiesa, Lietuvos meteorologai, neturintys modernios įrangos, patikimą orų prognozę gali pateikti tik prieš dvi tris dienas. Tokios paslaugos sudomina vos vieną kitą įmonę.

Netikslios prognozės rizikingos

Be duomenų apie oro sąlygas nė dienos neišsiverčia skry-džių bendrovės. Lėktuvo įgula prieš kiekvieną skrydį susirenka į trumpą pasitarimą, per jį susipažįsta ir su meteorologinėmis sąlygomis. Informacija apie orus skelbiama specialiai aviatoriams skirtame interneto puslapyje. Šią informaciją visos skrydžių bendrovės perka, nes ji gyvybiškai reikalinga. Pilotams būtina žinoti, kokios oro masės, lietus ar sniegas gali užklupti skrendant.

Prieš skrydį įgulos susipažįsta su orų prognozėmis ne tik tame oro uoste, iš kurio ruošiasi skristi ir kuriame planuoja leistis, bet ir numatytose atsarginio nusileidimo vietose. Prieš pakylant ir leidžiantis įgulos vadas privalo radijo ryšiu patvirtinti, kad išklausė, kokios oro sąlygos, ir kad į tai atsižvelgs. Nuo to priklauso ir keleivių saugumas.

„Tiesa, sprendimus, ar oro sąlygos pavojingos skristi, ar jos nesukels pavojaus kilti arba tūpti, orlaivio kapitonas priima remdamasis ne prognozėmis, o faktiniais to momento duomenimis. Pilotų patirtis skirtinga. Nelygu, kiek valandų yra skraidęs orlaivio vadas, vienas gali tupdyti lėktuvą esant tam tikroms oro sąlygoms, o kitas – ne“, – dienraščiui pasakojo bendrovėje „flyLAL–Lithuanian Airlines“ dirbantis lėktuvo „Boeing 737“ vyriausiasis pilotas Vytautas Marganavičius.

Taip pat nustatytos skirtingos ribos, kokios oro sąlygos kokio tipo lėktuvui yra pavojingos.

„Pavyzdžiui, „Boeingo“ negalima tupdyti, jei pučia stipresnis nei 20 m/sek. šoninis vėjas. Be to, ir oro uostai yra skirtingų kategorijų. Esant tam tikroms oro sąlygoms vienuose galima kilti ir tūpti, o kituose – ne. Apie visas oro sąlygas turime žinoti iš anksto ir labai tiksliai. Juk neskraidysime aplink oro uostą amžinai“, – kalbėjo pilotas.

Kainas nustato iš oro

Be meteorologų pagalbos neapsieina ir draudikai. Ypač pasėlius draudžiančios bendrovės, kurių visa kainodara iš esmės priklauso nuo oro. Juolab kad drausti pasėlius ir gyvulius ES šalyse netrukus gali būti privaloma. Atitinkamą direktyvą Europos Komisija gali patvirtinti dar šiais metais.

Lietuvoje veikianti bendrovė „Vereinigte Hagelversicherung VvaG“ iš Hidrometeorologijos tarnybos perka pastarųjų 30 metų statistinius orų – vėjo, debesuotumo, drėgmės, lietaus – tikimybės ir kitus duomenis, juos pati analizuoja ir nustato rizikos laipsnį tam tikrais metais ar atitinkamais mėnesiais. Kitaip tariant, skaičiuoja, kiek ūkininkams reikės mokėti draudžiant pasėlius nuo sausros, lietaus, krušos.

„Šie duomenys turi būti atrinkti, susisteminti ir atitinkamai apdoroti, todėl jie labai brangūs, bet mums labai svarbūs, – teigė vokiečių įmonės filialo Lietuvoje vadovas Algimantas Navickas. – Aišku, svarbios ir pačios orų prognozės. Būna atvejų, kai likus kelioms dienoms iki numatomos audros ateina ūkininkas ir pasako norįs apsidrausti. Tada konsultantui reikia viską labai gerai apgalvoti ir perskaičiuoti, nes prisiimame gerokai didesnę riziką nei įprastai. Tiesa, jei tos audros nebūna, ūkininkai dažnai persigalvoja.“

Pavydi užsieniečiams

Tikslios orų prognozės dar svarbesnės patiems ūkininkams. „Žinodami orus galime planuoti darbus. Pavyzdžiui, išpurškus laukus chemikalais, naikinančiais piktžoles, turi bent kelias valandas nelyti. Kitaip vanduo viską nuplaus ir brangią procedūrą teks kartoti iš naujo. Būtų gerai, kad mums svarbiausios ilgalaikės 10–15 dienų prognozės būtų tikslesnės. Žinotume, ar pirmiausia vežti šieną, ar pjauti javus“, –

kalbėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė.

Anot jos, tarptautinėse žemės ūkio parodose ir konferencijose būna pristatomos labai ilgalaikės prognozės, kokia bus ateinanti žiema ar vasara. Specialistai iš Ispanijos ir Vokietijos pagal tam tikrus rodiklius ir statistinius duomenis savo šalių ūkininkams pateikia taiklias net pusmečio prognozes.

Lietuvoje nėra įrangos

Austrijoje ūkininkams siūloma speciali paslauga. Meteorologijos tarnybos parduoda itin tikslias prognozes. Specialistai gali pasakyti, kurią valandą ir kokiame lauke laukiama krušos, liūties, koks bus užfiksuotas saulės spindulių kiekis. Turėdami tikslią informaciją žemdirbiai gali spėti apsaugoti pasėlius. Sužinoję apie audrą jie skuba į laukus ir ištempia apsauginius tinklus arba plėveles.

Lietuvoje to kol kas padaryti neįmanoma. Trūksta technikos. „Mes turbūt vieninteliai Europoje neturime meteorologinių radiolokatorių. Todėl negalime matyti oro duomenų realiuoju laiku mažame plote. Bet šiuos įrenginius netrukus įsigysime. Jau paskelbtas viešas pirkimo konkursas. Įranga kainuoja apie 5 mln. litų, bet ji labai reikalinga“, – tikino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Saulius Balys.

Po valstybės sparnu

Kai kurios užsienio meteorologijos tarnybos orus prognozuoja net penkiolikai parų į priekį. Lietuvos – tik penkioms, tačiau S.Balys neteikia per daug reikšmės kolegų užsienyje gebėjimams.

„Kiekviena tarnyba gali numatyti orus gal net mėnesiui, bet tikslios prognozės bus tik dviem trims dienoms. Vėliau jų patikimumas labai mažėja, tad pačios tarnybos spren-džia, skelbti ar ne tokią nelabai patikimą informaciją. Per daug pasitikėti neverta ir meteorologiniais interneto tinklalapiais“, – tikino tarnybos direktoriaus pavaduotojas.

Lietuvoje kaip ir daugelyje pasaulio šalių meteorologijos tarnybos glaudžiasi po valstybės sparnu. Jos finansuojamos iš biudžeto ir prižiūrimos ministerijų. Tiesa, daugelis tarnybų nemažą dalį lėšų užsidirba pačios. JAV, Vakarų Europos šalyse meteorologai apie 50–60 proc. reikalingų lėšų gauna iš papildomų paslaugų. Lietuviai – apie 10 proc.

Paslaugos nepopuliarios

Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos dažniausiai orų prognozes ir kitus duomenis perka transporto įmonės, energetikos bendrovės ir žiniasklaida. Tarnyba mokamas paslaugas teikia ir privatiems asmenims.

Populiariausi statistiniai orų duomenys, taip pat orai tam tikrame mieste ar miestelyje, miškų gaisringumas, vandens temperatūros prognozė mėnesiui ar ilgesniam laikui.

Dangus reguliuoja verslą

Orų prognozės veikia ir kelionių verslą. Jeigu ateinančios savaitės prognozės Lietuvoje nieko gera nežada, paprastai paskutinės minutės kelionių į užsienį pasiūlymai tiesiog išgraibstomi.

„Dažnai juokaujame: jeigu už lango lyja, lėktuvai bus sausakimši. Bet tai visai ne juokas“, – teigė kelionių organizatoriaus „Novaturas“ rinkodaros ir viešųjų ryšių vadovė Brigita Sabaliauskaitė.

Prekybininkų pelnas taip pat priklauso nuo oro sąlygų.

„Orai didelę įtaką daro ir drabužių prekybai, nes tai sezoninis verslas. Atsižvelgiant į orą, apyvarta gali svyruoti net iki 20 proc. Geriausia, kai būna vidutinė temperatūra ir nelyja“, – konstatavo drabužių prekybos tinklo „Apranga“ generalinis direktorius Rimantas Parvaneckas.

Tiesa, kaip ir kelionių organizatorių, prekybininkų orų prognozės negelbsti, nes prekės užsakomos prieš 5–9 mėnesius. O prieš tiek laiko nuspėti orų negali net moderniausią techniką turintys meteorologai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.