Prekybininkai parengė atkirtį

Šiandien vyksiančiame Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje verslininkai sieks įtikinti parlamentarus nereguliuoti antkainių maisto produktams ir negriežtinti Konkurencijos įstatymo reikalavimų.

Siekia daugiau kontroliuoti

Socialdemokratai prieš savaitę pateikė Konkurencijos įstatymo pataisas, kuriomis nori nustatyti, kad dominuojančia rinkoje laikoma įmonė, užimanti ne 40 proc. rinkos, kaip iki šiol, o 30 proc. Jei kalbama apie du ar tris didžiausius rinkos dalyvius, šie turi užimti ne daugiau kaip 55 proc. rinkos, kai iki šiol buvo 70 proc. Šie pokyčiai galiotų tik mažmeninės prekybos įmonėms. Taip politikai užsimojo kovoti su tariamu didžiųjų prekybos centrų piktnaudžiavimu.

Komitetas šiandien svarstys ir Kainų įstatymo pataisas. Jomis siūloma apriboti maisto produktų antkainių dydį iki 15 proc. didmeninėje prekyboje ir 20 proc. – mažmeninėje.

Konkuruoja dėl taupių pirkėjų

Tačiau parlamentarų ketinimai sumažinti maisto kainas ir didžiųjų prekybos tinklų įtaką šalyje gali nueiti vėjais. Lietuvos prekybos įmonių asociacija vakar komitetui išsiuntė argumentus dėl abiejų įstatymų pataisų. Prekybininkų manymu, ketinimas riboti antkainius prieštarauja tiek ES, tiek Lietuvos teisei ir yra pateisinamas tik tuo atveju, jei įmonė yra monopolininkė, o vartotojai neturi galimybės rinktis.

Prekybininkai tikina, kad tarpusavyje jie konkuruoja tiek prekių asortimentu, tiek jų kokybe, tiek kaina. Lietuvos vartotojai esą „jautrūs kainai“, todėl jei kuris iš tinklų sumanytų padidinti kainas, pirkėjai nepaisytų lojalumo ir išsyk pasuktų į kitas parduotuves. Todėl esą nėra pagrindo reguliuoti prekybos maisto produktais kainų.

Prieštarauja Europos teisei

Asociacijos vykdomasis direktorius Marius Busilas piktinasi ir Konkurencijos įstatymo pataisomis. Esą jos taip pat neatitinka ES teisės normų. Mat ES šalyse įmonė gali būti pripažinta dominuojančia tik užimdama daugiau nei 40 proc. rinkos.

„Nė vienoje ES šalyje nelaikoma dominavimu rinkoje, jei ūkio subjekto užimama rinkos dalis tėra 30 proc. Tiek Europos Bendrijos teismų, tiek ir Europos Komisijos bylų praktika rodo, kad būtent

40 proc. viršijanti rinkos dalis sudaro sąlygas dominuoti rinkoje ir nesąžiningai konkuruoti. Tačiau net ir tokiu atveju nagrinėjami kiti kriterijai“, – pareiškė tyrimą atlikusios asociacijos vadovas.

Išskyrė tik prekybininkus

Prekybininkus piktina ir tai, kad griežčiau kontroliuoti ketinama tik mažmeninės prekybos įmones, o ne visų sektorių bendroves.

„Projektu siūloma įteisinti griežtesnį teisinį režimą tik mažmeninės prekybos subjektams. Vadinasi, mažmeninės prekybos tinklai, pripažinti dominuojančiais, privalės ne tik laikytis tam tikrų papildomų reikalavimų, negalės įsigyti ar išsinuomoti įmonės, – sakė Marius Busilas. – O analogišką rinkos dalį užimančios kitą veiklą vykdančios įmonės galės nekliudomos veikti.“

Tačiau, pataisas pateikusių Seimo narių tikinimu, praktika parodė, kad mažmeninės prekybos įmonės įtaką rinkoje įgyja gerokai anksčiau, nei pasiekia Konkurencijos įstatyme nustatytą 40 proc. rinkos dalį. Jei siūlymams būtų pritarta, savo rinkos dalį pirmiausia būtų priverstas mažinti „Maximos LT“ tinklas ir dar du mažesni tinklai – „Iki“ ir „Norfa“, kurie kartu su „Maxima LT“ 2007 m. užėmė 64 proc. rinkos.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

1 komentaras į "Prekybininkai parengė atkirtį"

  1. petras

    gal reiktų mažinti iki 20 proc.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.