Atgal į Sovietų Sąjungą

Rusai tiesiog pamišę dėl Sovietų Sąjungos. Madingi tapo ne tik pjautuvas ir kūjis bei raudonoji žvaigždė. Svarbiausia – rusų sielos išsiilgo tų laikų.

Jau 17 metų kai nebėra Sovietų Sąjungos, tačiau Rusijoje tiesiog tvyro dvasia, kurią geriausiai galima nusakyti garsiosios grupės „The Beatles” daina „Back in the USSR”. Permainos ekonomikoje nepakeitė nei žmonių kultūros, nei mąstymo. Rusai ne tik minta sovietine kultūra, bet ir perduoda ją savo vaikams.

Noriu į SSRS

Kad Sovietų Sąjunga vėl madinga patvirtina ir Rusijos sociologų atlikti tyrimai. „Noriu sugrįžti į SSRS. Tuomet buvo puiku. Tai geriausias mano gyvenimo laikotarpis”, – vis dažniau pareiškia ne tik vyresnio amžiaus rusai, bet ir 30-mečiai. Jie mielai žiūri tarybinių laikų filmus, o susitikę dalinasi prisiminimais apie pionierišką vaikystę. „Mums pasisekė, kad mūsų jaunystė praėjo tais laikais, kai valdžia dar nebuvo nupirkusi ar išmainiusi jaunimo laisvės į mobiliuosius telefonus, kompiuterius ir šansą į sėkmę”. Tai fragmentas iš internete labiausiai skaitomo straipsnio „76-82 metų karta”, kuris tarsi tapo 30-mečių kartos manifestu.

Net rusų verslininkui Vladimirui Lisinui, užimančiam trečią vietą turtingiausių rusų sąraše, kilo mintis išleisti albumą „Sovietų Sąjunga. Gyvenimo būdas”. Jis sakosi norįs supažindinti su praėjusia epocha tuos, kurie apie ją jau nieko nežino, tačiau albumas – puiki dovana tiems, kurie iki šiol šlovina gyvenimą SSRS – „geriausioje pasaulio valstybėje”.

Albume pristatomi tų laikų daiktai, žaislai, saldainiai, karinės uniformos, ordinai… Viskas taip gražu, kad gali sugraudinti iki ašarų, sujaudinti iki užsimiršimo. Ir žmonės neužmiršta. Nes albume socializmas pateiktas kaip epocha, kurioje nebuvo konfliktų, kurioje vienas elementas harmoningai papildė kitą. Rusams, kuriuos slegia šiandieninis chaosas, stresas, nežinojimas kas nutiks kitą dieną, tie laikai asocijuojasi su socialinių problemų nebūvimu ir, žinoma, sovietų laikai jiems atrodo geri.

SSRS prisikelia per Naujuosius metus

Sovietų Sąjunga tarsi prisikelia per Naujuosius metus, kai visi Rusijos televizijos kanalai pajunta pareigą priminti populiariausius tų laikų filmus ir dainas. Dvi savaites (Rusijoje Senųjų Naujųjų metų atostogos trunka dvi savaites – nuo sausio 1-os iki sausio 13-os, – red.) ekranuose mirga geri gydytojai, puikūs mokytojai, pagarbūs milicininkai ir visas tas gyvenimas, kurį Aleksandras Solženycinas pavadino „pusiau tiesa”.

Tas programas mielai žiūri žmonės, kurie uždirba per mėnesį virš 500 dolerių, išperkamaja nuoma įsigyjantys automobilius, šaldytuvus ir skalbimo mašinas, bent kartą per metus išvykstantys paatostogauti į užsienį, besinaudojantys internetu, dirbantys privačiose bendrovėse ir besidomintys, kas vyksta šiuolaikiniame pasaulyje. Beveik trečdalis šių rusų Sovietų Sąjungos neprisimena, tačiau ji jiems nemirė, nors šiandien rusai gali turėti dolerių ir važinėti į užsienį. Per 17 metų rusai neįgijo imuniteto sovietinei sistemai.

Praeitis ima virsti gražiu mitu

Išanalizavę kuo dabar domisi Rusijos jaunimas, sociologai priėjo išvados, kad požiūris į gyvenimą Sovietų Sąjungoje pasikeitė iš neigiamo į teigiamą. Interneto tinklalapiuose atsirado daugybė puslapių, skirtų gyvenimui SSRS. Nepaprastai populiari tapo knyga „76-82. Mūsų vaikystės enciklopedija”. Dabartinių licėjų auklėtiniai žavisi tų laikų karinėmis uniformomis, gėrimu „Buratinas” ir sovietinių vesternų didvyriais, kurie kovojo su „buržujais” ir baltaisiais.

O dar taip neseniai, paskutiniais praėjusio amžiaus dešimtmečiais jaunimas svajojo apie tai, kaip išvažiuoti iš Sovietų Sąjungos. Net emigracija į trečiojo pasaulio šalis atrodė patrauklesnė nei gyvenimas Sovietų Sąjungoje. „Sovietų laikų drabužiai?.. Košmaras! Jų neįmanoma dėvėti”, – teigė rusės. Buvo peikiamas sovietų laikų maistas – dešra, kurios 90 proc. sudarė tualetinis popierius, sviestas su margarinu ir alus su vandeniu. Buvo sakoma, kad rusai priversti naudotis namų apyvokos daiktais, kurie atrodė padaryti tarsi ne savo rankomis. Tačiau šiandien su nostalgija prisimenami televizoriai „Rubin”, magnetofonai „Vega”, kvepalai „Krasnaja Maskva”, ledai po 9 ar 11 kapeikų ir gazuotas vanduo iš automato už 3 kapeikas. Sovietinė praeitis tiesiog akyse ima virsti gražiu mitu apie gyvenimą aukso amžiuje. Šiandien Rusijos 30-mečiai taip trokšta pasakų, kad pasirengę pamiršti net tai, kas dar išliko jų atmintyje.

9 dešimtmečio pradžioje mažai kam šaudavo į galvą žavėtis sovietinės estrados dainomis arba tų laikų filmais. Tuomet svarbiausias uždavinys buvo kaip nors įsigyti daiktų, prieinamų tik nomenklatūrai. Sovietų paaugliai nenorėjo žiūrėti filmų apie gyvenimą kolūkiuose, o troško tik Holivude sukurtų siaubo ir veiksmo filmų, klausėsi grupių „Queen” ir „Scorpions”.

Tačiau laikas padarė savo. Šiandieniniai 30-mečiai gana greitai pasiekė tai, apie ką svajojo būdami paaugliai ir ėmė svajoti apie tai, ką anksčiau gaudavo veltui. Kodėl? Sociologai teigia, kad yra dvi atgimusios meilės Sovietų Sąjungai priežastys. Pirmoji labai paprasta ir aiški – tai vaikystės ir jaunystės ilgesys. Kas buvo bloga, greitai pamirštama, tačiau prisimenamas ledų skonis ir džiaugsmingi žmonių veidai per darbo žmonių demonstracijas.

Šiandieninei 30-ečių kartai SSRS nostalgija virto savotiška religija, kuri nusako jų požiūrį į gyvenimą. Rusai didžiuojasi tuo, kad gyveno DIDŽIOJOJE Sovietų Sąjungoje ir mano, kad dėl sovietinio gyvenimo patirties yra geresni už jaunuolius, gimusius po 1991 metų.

Taip idealizuodami praeitį dabartiniai 30-mečiai leidžia aiškiai suprasti, kad jiems nepatinka dabartis. Praėjusi epocha – jiems nežabotos laisvės laikai, laisvės, kurios jiems trūksta dabar. „Gyvenimas nebuvo taip įspraustas į drausmės rėmus. Turėjome daug laisvo laiko. Tėvai gaudavo mėnesį atostogų, o jei šeimoje kas susirgdavo, ramiausiai pasiimdavo biuletenį. Buvo galima visur patekti – namų durys nebūdavo rakinamos, nebuvo ir domofonų. Parduotuvėse, koncertų salėse ir visur kitur nestypsodavo apsaugos darbuotojai”, – šiandien teigia ne vienas rusas.

Taigi, tokia neįtikėtina metamorfozė. O juk SSRS buvo daug daugiau draudimų ir vietų į kurias neįmanoma patekti nei dabar, o ir visuomenė turėjo daug mažiau teisių nei dabar. Ir ne tik politine prasme. Sovietinio žmogaus gyvenimas buvo griežtai reglamentuotas – lopšelis, vaikų darželis, mokykla, studijos, tarnyba kariuomenėje, darbas pagal paskyrimą. Galimybė pasirinkti kokį nors kitą kelią buvo minimali. Visi valgė tą pačią daktarišką dešrą, važinėjo vienodomis mašinomis, nešiojo vienodas šukuosenas. Kaip nors išsiskirti buvo nepriimtina. Net dėl ilgų plaukų galėjo sulaikyti milicija. Saugumas kišo nosį į kiekvieną kertę.

Iš kur tokia metamorfozė?

Tai kodėl šiandien rusai kalba, kad tuomet buvo daugiau laisvės? Veikiausiai todėl, kad šiandieninė 30-mečių karta pati save įstatė į gana siaurus gyvenimo rėmus – reikia dirbti, užsidirbti pinigų, atitinkamai rengtis, turėti mobilų telefoną, valgyti sveiką maistą, skaityti madingų autorių knygas. Visur tarsi jaučiamas spaudimas laikytis atitinkamų reikalavimų, nes visuomenė vertina žmogų pagal tai, koks aktyvus vartotojas jis yra. Būtent todėl 30-mečiai jaučiasi nepatenkinti savo gyvenimu, bet nežino, kaip jį pakeisti. Norint ką nors pakeisti, reikia laiko, o jo labiausiai ir trūksta. Tik sustok ilgiau pailsėti ir būsi išmestas iš žaidimo. Būtent to 30-metis negali sau leisti. Jis ima ilgėtis savo vaikystės ir net pajunta nostalgiją tuometiniam politiniam režimui. Šių dienų 30-mečiams atrodo, kad SSRS buvo vos ne ideali valstybė, kuri jiems asocijuojasi su didybe, užmoju, karine galia, pergalėmis sporte, o taip pat stabilumu, ramybe ir laimingu gyvenimu.

Tačiau dabartiniai 30-mečiai – apolitiški žmonės ir ko nors siekti, kad ir taip trokštamų permainų, ne jų jėgoms. Paskutinė sovietų laikais gimusi karta yra visiškai abejinga politikai. Jei suaugusieji sugriautų sistemą, o paskui ant imperijos griuvėsių bandytų statyti naują gyvenimą, jaunimas tebebūtų užsiėmęs savo asmeninėmis problemomis. Vienintelė visuomenės gyvenimo sfera, kuriai šie žmonės neabejingi – verslas.