„Kokia valiuta norite imti paskolą?” – tokį klausimą bankininkai užduoda kiekvienam, prašančiam kredito. Ir priduria: „Litais ar eurais?”. Galimybė skolintis JAV doleriais daugumoje bankų išlikusi, bet nesiūloma.
Nuo 2001 metų vidurio iki dabar euro kursas JAV dolerio atžvilgiu padidėjo 87 proc. ir niekas negali garantuoti, kad tiek pat nepasikeis į kitą pusę.
LŽ jau rašė, kad prieš pusmetį bet kuriame šalies banke buvo galima nesunkiai gauti paskolą litais, eurais ar JAV doleriais. Galimybė skolintis kita valiuta buvo įvardijama kaip papildomos bankų rizikos prisiėmimas. Šiuo metu „kitų valiutų” sąrašą kai kuriuose bankuose papildė JAV doleris.
Kurso svyravimo rizika
Pasak bankininkų, imdamas būsto paskolą kita, negu gauna pajamas, valiuta, žmogus tampa priklausomas nuo staigių ir dažnai sunkiai prognozuojamų rinkos pokyčių. „DnB NORD” banko Iždo skyriaus vadovas Mantas Gikis pažymi, kad nuo 2001 metų vidurio iki dabar euro kursas JAV dolerio atžvilgiu padidėjo 87 proc. ir niekas negali garantuoti, kad per tam tikrą laikotarpį šių valiutų kursas nepasikeis į kitą pusę.
„Pavyzdžiui, jeigu JAV doleris pabrangtų tiek ar daugiau, kliento paskola, perskaičiavus eurais, per ilgesnį laikotarpį taptų dvigubai ar net daugiau didesnė. Be to, keičiantis valiutų kursams, kiekvieną mėnesį, JAV dolerius konvertuojant į eurus, klientas mokėtų skirtingą kredito įmoką ir ne visų pajamos galėtų atlaikyti staiga išaugusią paskolos naštą”, – LŽ aiškino M.Gikis.
Šiuo metu 10 metų fiksuotos palūkanos eurams ir JAV doleriams skiriasi tik 0,19 procento. „Pusės metų palūkanų skirtumas dabar yra beveik 2 proc., bet ilgojo laikotarpio palūkanos rodo, kad šis skirtumas netrukus gerokai sumažės ir gali pasukti net į priešingą pusę”, – dėstė pašnekovas.
„DnB NORD” banke daugiausiai paskolų imama eurais ir litais, paskolos JAV doleriais sudaro labai nedidelę dalį paskolų portfelio ir rekomenduojamos tiems klientams, kurie gauna pajamas šia valiuta.
Populiariausias euras
„Hansabanko” Pardavimų palaikymo skyriaus vadovas Tomas Pulikas patikino, kad šiame banke klientui siūloma paskolą imti litais, eurais arba JAV doleriais. Jis sakė, kad „išsamiai bei atidžiai vertinamos ne tik kliento finansinės galimybės, bet su klientais atsakingai aptariamos ir įvairios paskolos galimybės, taip pat ir valiuta”.
„Hansabanko” duomenimis, beveik 80 proc. iš visų šiemet banko paskolų būstui išduota eurais, apie 19 proc. – litais, o paskolų JAV doleriais dalis visame portfelyje sudaro tik apie 1 procentą.
„Klientams, ketinantiems skolintis JAV doleriais, šiuo metu siūlome išskaidyti riziką ir dalį paskolos imti kita valiuta – litais arba eurais”, – pažymėjo bankininkas. Visiškai atsisakyti galimybės skolinti JAV doleriais „Hansabankas” artimiausiu metu neplanuoja; pasiūlyti žmonėms skolintis kokia nors kita valiuta – taip pat.
Domina net Mauricijaus rupija
Banko „Nordea” klientų aptarnavimo konsultantė LŽ paaiškino, kad šiuo metu pasiimti paskolą būstui šiame banke galima tik litais arba eurais. „Neseniai baigėme akciją, kurios metu skolinome Šveicarijos frankais, tačiau gauti paskolą šia valiuta buvo galima tik refinansavus turimą paskolą kitame banke į mūsų banką. JAV doleriais taip pat jau nebeskoliname”, – pabrėžė ji.
AB banko „Snoras” Mažmeninės bankininkystės departamento direktorė Deimantė Bareikienė LŽ tikino, kad didžioji dalis paskolų šiame banke paimta litais. „Tačiau esant dabartinei rinkos situacijai, sulaukiame vis daugiau klientų pageidavimų paskolą būstui imti eurais. Norinčių skolintis JAV doleriais nėra daug ir tai daryti galimybės nebus apribotos”, – tikino ji.
„Danske” banko atstovas spaudai Rolandas Kajokas LŽ sakė, kad techniškai yra galimybė pasiskolinti bet kuria valiuta, tačiau populiariausios paskolos yra eurais ir litais, tuo tarpu JAV doleris gerokai atsilieka ir užima trečiąją vietą.
„Retkarčiais žmonės domisi galimybėmis pasiskolinti netgi tokiomis egzotiškų šalių valiutomis kaip Mauricijaus rupija”, – sakė R.Kajokas. Tačiau, pasak jo, po konsultacijų su specialistais, išsamiai paskaičiavus konvertavimo ir kitas išlaidas, tokių sumanymų atsisakoma.
Euro ir lito konkurencija
SEB banko Verslo plėtros departamento direktorius Justinas Murauskas LŽ sakė, kad pastaruoju metu ėmusiųjų paskolas eurais buvo padaugėję dėl palūkanų normų skirtumo. „Šių metų birželio 18 dieną trijų mėnesių VILIBOR litais buvo 5,54, o LIBOR eurais – 4,95. Skirtumas nėra didelis, todėl klientai vėl daugiau skolinasi litais. Yra klientų, kurie pageidauja skolintis kitomis valiutomis dėl to, kad palūkanų normos gali būti mažesnės”, – pažymėjo jis.
Tačiau, pasak pašnekovo, fiziniai asmenys dažniausiai negali patys valdyti valiutų svyravimo rizikos, todėl paskolų išdavimas kitomis valiutomis didintų jų skolinimosi riziką. „Ilgalaikės būsto paskolos atveju ši rizika yra labai neapibrėžta, todėl išlieka tikimybė, jog ateityje gali tekti keisti jau išduotos paskolos valiutą”, – sakė J.Murauskas.
SEB banke paskola doleriais gali būti suteikta tik išskirtiniais atvejais ir tuomet, kai klientas nuolatines pajamas gauna šia valiuta. „Kreditai JAV doleriais sudaro labai mažą SEB banko būsto paskolų portfelio dalį – apie 0,15 procento. Iki lito susiejimo su euru bankas teikdavo paskolas doleriais, tačiau dabar kreditų JAV doleriais dalis paskolų portfelyje nuolat mažėja”, – sakė bankininkas.
Komentaras
Klubo „Pinigų srautas” prezidentas Darius Simanavičius sako, kad valiutų kursas didžiąja dalimi priklauso nuo bazinės palūkanų
normos ir infliacijos. „Pastaruoju metu infliacija auga beveik visose valstybėse. Netgi Šveicarijoje gegužės mėnesį ji pasiekė 2,9 procento. Tačiau Šveicarijos franko bazinė paskolų palūkanų norma išlieka apie 2-3 procentiniais punktais mažesnė už litų ar eurų bazines palūkanų normas. Todėl teoriškai, skolintis frankais labiau apsimoka. Žinoma, prieš priimant sprendimą skolintis šia valiuta, reikėtų įvertinti konvertavimo išlaidas bei valiutos kurso riziką”, – pažymėjo D.Simanavičius.
Paimtas paskolas litais prieš pusmetį konvertavę į eurus žmonės džiaugiasi sutaupę. O tie, kurie prieš 3-5 metus buvo paėmę paskolas JAV doleriais, išties išlošė dėl nukritusio šios valiutos kurso. „Tačiau nereikėtų aklai tikėtis, kad ir toliau dolerio kursas be atvangos kris. Priešingai, šiuo metu gana didelė tikimybė, kad doleris artimiausiu metu gali pradėti stiprėti”, – prognozuoja ekspertas.