Naujai besikuriančių partijų finansiniai donorai – nežinomi arba neskelbiami

Penkių šiuo metu Lietuvoje besikuriančių naujų partijų lyderiai apie esamus ir potencialius finansinius rėmėjus nelinkę kalbėti – vieni atskleidžia, tik „ne rėmėjus“, antri donorų teigia dar neturintys, treti žada informaciją „pateikti vėliau“.
Besikuriančios partijos oficialių sąskaitų, į kurias galėtų pinigus pervesti rėmėjai, dar neturi – registruotis juridinių asmenų sąraše ir oficialiai rinkti paramą jos galės tik tuo atveju, jei Teisingumo ministerija, patikrinusi partijų steigimo dokumentus, juose neras trūkumų.

Dokumentus tikrinti ministerijai šiuo metu yra pateikusi pramogų pasaulio atstovo Arūno Valinsko vedama Prisikėlimo partija, iš socialdemokratų partijos pašalinto Algirdo Paleckio „Frontas“, Profsąjungų partija. Praėjusį savaitgalį steigiamąjį suvažiavimą surengusi Leiboristų partija dokumentus dar tik rengia, o Žemaičių partiją siekiantys įregistruoti aktyvistai vieną kartą jau sulaukė neigiamo ministerijos įvertinimo, bet žada pataisę dokumentus pateikti vėl.

A.Valinskas BNS aiškino, kad partijai apskritai nereikalingi dideli pinigai – esą Prisikėlimo partijos veidai ir taip gerai žinomi ir jų reklamuoti jau nereikės. Paklaustas apie potencialius rėmėjus, jis įvardijo tik tuos, kurie rėmėjais nebus.

„Tai tikrai nebus tie, kuriuos mums bando priklijuoti: tarp rėmėjų nebus nei „Maximos“, nei „Leo LT“. Mūsų partija tikrai nėra nei specialiųjų tarnybų ar socialdemokratų projektas, nei kažkieno užsakytas projektas sužlugdyti „Tvarką ir teisingumą“ ar „Darbo partiją“. Visa tai yra absoliutus melas, bandymas populiariai mus apšmeižti“, – aiškino A.Valinskas, pažymėjęs, kad partijai greičiausiai užteks iš narių surinktų lėšų.

„Fronto“ lyderis Algirdas Pakleckis išsigynė stambiųjų rėmėjų.

„Nėra Lietuvoje vien „Maximos“, yra žmonės, kurie trokšta permainų, smulkiame ir vidutiniame versle tokių žmonių yra daug, kurie tikrai pasiruošę pagelbėti. Galų gale juk ne viskas pinigais paremta, man atrodo, kad jau žmonės pasimokė su kai kuriomis partijomis, kurios atėjo su dideliais pinigais“, – BNS aiškino A.Paleckis.

„Profesinių sąjungų centrui“ vadovaujantis buvęs socialdemokratas, dabartinis profsąjungos „Sandrauga“ vadovas Kęstutis Juknis BNS aiškino, kad jo vedama partija nebus „kapitalo partija“ ir didelės finansinės paramos net nesitikinti surinkti. Tarp potencialių rėmėjų jis įvardija visos Lietuvos darbdavius.

„Kai tokia situacija ir darbuotojus reikia įvežti iš Kinijos, didieji darbdaviai turėtų mus paremti“, – sakė K.Juknis.

Leiboristų partijos vadovu išrinktas dvidešimt vienerių Viktoras Fiodorovas, anksčiau priklausęs Darbo partijai, aiškina, kad jų rėmėjais bus ne tie, kurie remia ir Darbo partiją.

„Kaip jau esu minėjęs, mūsų veikla nėra glaudžiai susijusi su Darbo partija, bendrausime su visais, ne tik su Darbo partija. Rėmėjai mūsų su Darbo partijos, manau, bus visiškai skirtingi“, – BNS sakė V.Fiorodovas, kuris vengė išsamiau kalbėti ir daugiau informacijos pažadėjo „pateikti vėliau, kai bus pabaigti ruošti dokumentai“.

Pats asmeniškai dėl savo amžiaus V.Fiodorovas į Seimą nekandidatuos, nes parlamento nariais gali tapti tik sulaukę 25 metų amžiau asmenys.

Tuo metu Žemaičių partijai vadovauti išrinktas Egidijus Skarbalius tikino, kad ši partija kol kas rėmėjų neturi, nes kol nėra įregistruoti kaip partija jie neturį ką rėmėjams pasiūlyti. Jis taip pat teigė, kad žemaičiai yra „atviri visiems rėmėjams, lietuviškiems, įstatymų leidžiamiems“.

„Kadangi Seimas apribojo labai stipriai viešinimo rėmus, tai televizija ir radijas, kurie yra imliausi pinigams, nukrenta. Vaikščiojimui nuo durų prie durų, mikro susitikimams daryti daug pinigų nereikia, tam reikia tik laiko ir energijos“, – sakė E.Skarbalius.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas BNS aiškino, kad kol besikuriančios partijos nėra registruotos oficialiai, jų finansų VRK nestebi ir nekontroliuoja.

Jo teigimu, jei partijos butų įregistruotos, jos, kaip ir seniau veikiančios partijos, turėtų ketvirčio pabaigoje VRK pateikti aukotojų sąrašus. Prieš rinkimus taip pat partijos turi pateikti praėjusių kalendorinių metų metinę politinės partijos finansinės veiklos deklaracijos kopiją, kurioje privalo nurodyti per finansinius metus gautas pajamas, aukas ir aukotojus, skolintas ir kitas gautas lėšas, turėtas išlaidas, grąžintas skolas, nurodo, kaip panaudota valstybės biudžeto dotacija.

Dabar Lietuvoje įregistruotos 37 partijos. Seimo rinkimai vyks šių metų spalį.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.