Kai vandenyje apleidžia jėgos

Lietuvą sukrėtusi Panevėžio teisėjo Vytauto Norkūno ir jo žmonos Ritos žūtis priminė, kad poilsiautojų pavojai tyko ir vandenyje.

Kretos saloje atostogavę sutuoktiniai rasti nuskendę. Spėjama, kad nelaimė įvyko, kai V.Norkūnas bandė gelbėti skęstančią žmoną. Specialistai teigia, kad vandenyje žmogų dažniausiai išduoda

pats kūnas – pagrindinės skendimo priežastys: nuovargis ar raumenis sutraukiantis mėšlungis. Gydytojai tikina, jog išgelbėti skęstantįjį gali tik greita šalia esančių žmonių reakcija ir ryžtingi veiksmai.

Mėšlungis tyko nekantriųjų

Į nepažįstamo vandens telkinio gilumą žmones dažnai nuveja alkoholis ar noras pasipuikuoti prieš draugus. Vidury ežero ar upės apleidus jėgoms užtenka vieno vandens gurkšnio, kad apimtų panika.

„Išsigandę žmonės ima beprasmiškai maskatuoti rankomis ir kojomis. Taip tik dar greičiau išeikvoja energijos likučius. Iš išgąsčio gali netgi sustoti širdis“, – sakė Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė. Ji priminė, kad kita dažna skendimo priežastis yra mėšlungis. Jis ištinka tuos, kurie pasikaitinę saulėje šoka į šaltą vandenį. Gydytoja patarė bristi palengva, apsiprausti veidą, sprandą ir krūtinę, tik tada nerti. Be to, neriant staiga galima rimtai susižeisti.

V.Pumputienė pasakojo, jog itin dažnai nuskęsta nuo alkoholio apsvaigę poilsiautojai. Ne tik todėl, jog apsvaigus sunkiau tinkamai įvertinti savo jėgas. Paprastai tokie pat girti draugai tiesiog nesumoja, ką daryti.

„Buvo toks atvejis, kai užmiestyje iš vandens ištraukto vyro negaivino, o įvertė į automobilį ir vežė pas mus į centrą. Savaime suprantama, niekuo nebegalėjome jam padėti“, – prisiminė V.Pumputienė.

Pražudo ir gelbėtoją

Skęstantįjį gelbėti reikia kuo greičiau, tačiau pats gelbėtojas privalo pasirūpinti savo saugumu. Mirties akivaizdoje žmogus praranda sveiką nuovoką ir gali pražudyti bandantį jam padėti.

„Labai dažnai būna taip, kad nuskęsta abu su gelbėtoju. Skęstantis žmogus bando bet kokia kaina išsigelbėti, tvirtai įsikabina ir suvaržo visus gelbėtojo judesius. Todėl prie skęstančiojo priplaukti patariama iš nugaros ir traukti už plaukų ar drabužių. Arba dar geriau – ištiesti pagalį ar mesti virvę“, – patarė gydytoja V.Pumputienė.

Jei skęstantysis jau buvo paniręs po vandeniu ir ištrauktas į paviršių nebekvėpuoja ir nebejaučiamas jo pulsas, galima bandyti dar vandenyje jam įpūsti šiek tiek oro. Bet tik tada, jei gelbėtojas kojomis siekia dugną.

Atgaivino po pusvalandžio

Ištrauktą ant kranto žmogų reikia paguldyti ant šono, išpilti vandenį iš viršutinių kvėpavimo takų ir išvalyti iš burnos smėlį ar žoles, jei jų pateko.

„Tačiau tam negalima skirti daugiau nei pusės minutės. Būtina iškart pradėti gaivinti. Tiesa, prieš tai reikia iškviesti medikus. Dar tebetraukiant žmogų iš vandens būtina šaukti likusiems krante, kad šie skambintų greitajai pagalbai“, – priminė gydytoja.

Prieš pradedant gaivinti reikia prie gulinčio žmogaus atsiklaupti iš kairės, kaire ranka kilstelėti apatinį žandikaulį, dešinę atremti į kaktą ir dviem pirštais užspausti šnerves. Du kartus įpūtus reikia penkiolika kartų spustelėti apatiniame krūtinkaulio trečdalyje. Jei žmogus nepažįstamas, burną būtina uždengti audiniu ar specialiu plastiku su vožtuvu – jis turi būti kiekvieno automobilio vaistinėlėje.

„Ši apsauga būtina, nes kitaip galima užsikrėsti ŽIV ar hepatito virusu“, – paaiškino V.Pumputienė. Gaivinti reikia tol, kol atvyksta medikai arba išsenka jėgos.

„Svarbu tikėti, kad pavyks. Gaivinti labai sunku, bet visi skęstantieji buvo išgelbėti ne medikų, o šalia esančių žmonių. Yra buvę, jog žmogų atgaivino ir po pusvalandžio, vien todėl, kad jam nenustojo pūsti oro“, – pasakojo gydytoja.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.