Neringiškių namams reikės aptvarų

Nebaudžiami pasijutę Neringos šernai visiškai suįžūlėjo – išalkę jie veržiasi ne tik į gyventojų daržus, bet ir į sodybų kiemus.

Šernų tik daugės

Neringoje šiais metais kaip niekad daug šernų. Tai lėmė šilta žiema, nes kai kurie spėjo atsivesti kelias vadas. Nidos medžiotojų klubo vadovas Arvydas Gaudiešius teigė, jog šių gyvūnų tik daugės, bus nuniokojama daugiau žolynų ir padaroma didesnė žala.

Vyras pasakojo, kad viskas pasikeitė pradėjus dirbti naujajai Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorei Aurelijai Stancikienei. Tuomet direkcijos darbuotojams buvo uždrausta priklausyti medžiotojų būreliui. A.Gaudiešius tikino, jog šernams neužtenka maisto miškuose, todėl jie veržiasi į gyvenvietes.

„Neseniai buvo uždarytas Neringos sąvartynas – vienas pagrindinių šernų maisto šaltinių, todėl jie išsiskirstė po kitas teritorijas“, – pasakojo A.Gaudiešius. Prie šernų migravimo į sausesnes vietas prisidėjo ir šiais metais po žiemos labai pakilęs vandens lygis. Tai paskatino gyvūnus traukti iš pelkėtų miško vietų.

Tačiau A.Stancikienė pokyčių neįžvelgė ir pasakojo, jog šernai į kelius ir namų teritorijas atklysta jau seniai. Direktorė teigė, kad dar vaikystėje centrinėje Nidos gatvėje yra mačiusi šerno patelę su šerniukais.

Kaltina vieni kitus

Kol Nidos medžiotojų būrelio vadovas pasakojo apie sunkumus, kuriuos reikia įveikti norint suorganizuoti medžioklę, A.Stancikienė medžiotojus vadino tinginiais ir lėbautojais. „Viena, ką jie daro, tai šaudo gyvulius, linksminasi ir geria“, – piktinosi A.Stancikienė.

A.Gaudiešius pasakojo, kad klubas gali medžioti, tačiau neoficialiai – esą Parko direkcija daro viską, jog medžioklių būtų kuo mažiau.

Paklausus, kaip reikia gyvūnus išvyti iš Neringos gyvenviečių, kad jie neknistų daržų, A.Stancikienė atsakė, jog medžiotojai turi išmėtyti stipriu kvapu šernus atbaidančias medžiagas. Tačiau gyvenvietėse medžiotojai negali to daryti.

Direktorė pasakojo, jog apsiginti nuo šernų padeda mediniai aptvarai, tik ji nežinanti, ar tokie padės apginti gyventojų daržus nuo nepageidaujamų miško svečių. „Reikia klausti medžiotojų, ar jie imsis kokių veiksmų, kad to neprireiktų“,– siūlė A.Stancikienė.

Gyvūnai šoka po ratais

A.Gaudiešius teigė, jog tuos žvėris, kurių nesumedžioja medžiotojai, paprastai partrenkia automobiliai. „Vien per 2007 metus avarijų skaičius išaugo keturis kartus, o kur dar neužregistruoti atvejai“, – tikino medžiotojas.

Anot A.Stancikienės, autoavarijų, sukeltų gyvūnams Neringoje iššokus į kelią, skaičius visiškai nepasikeitė. Jai prieštaravo Nidos vairuotojai, kurie kiekvieną dieną važinėja iš Nidos į Smiltynę. „Kelyje žymiai padaugėjo gyvūnų – ne tik šernų, bet ir stirnų“, – teigė vienas vairuotojas iš Nidos.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.