Degalinių ir kioskų atstovai įsitikinę, kad šiose vietose uždraudus prekybą alkoholiu jo pardavimas šalies mastu sumažėtų nedaug, o smulkiesiems prekybininkams tai reikštų išgyvenimo testą.
Vakar surengtoje spaudos konferencijoje degalinių tinklus ir kioskus vienijančių organizacijų atstovai pabrėžė, kad draudimas degalinėse ir kioskuose prekiauti alkoholiu rinkoje sudaro diskriminacines sąlygas. Tačiau jie teigia nemanantys, kad tokios įstatymo pataisos galėtų būti didžiųjų prekybos tinklų interesas.
Parduoda nedidelę dalį
2006-2007 metų duomenimis, kuriuos pateikia Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija, Lietuvos degalinės parduoda 2,3 proc. viso Lietuvoje parduodamo alkoholio.
Per metus degalinėse parduodama 8 mln. 740 tūkst litrų alkoholio, o iš viso Lietuvoje jo parduodama 380 mln. litrų.
Stipriųjų alkoholinių gėrimų, tokių kaip konjakas ar degtinė, degalinėse per metus parduodama 840 tūkst. litrų, šalyje – 30 mln. litrų. Alaus – atitinkamai 6 mln. 886 tūkst. litrų ir 302 mln. litrų.
„TNS Gallup” pernai atlikto tyrimo duomenimis, alkoholinių gėrimų degalinėse niekada neperka daugiau nei pusė – 67 proc. – apklaustųjų, tik 3 proc. jų nusiperka kartą per savaitę, kiti perka kartą per mėnesį ar rečiau.
Ramutė Strolienė, Vilniaus mažosios prekybos asociacijos pirmininkė, teigė, kad šalies kioskai parduoda 1 proc. viso šalyje parduodamo alaus.
Todėl, pasak kalbėjusiųjų, draudimas prekiauti alkoholiu minėtose vietose vargu ar sumažins alkoholio vartojimo mastą šalyje.
Smulkieji gali žlugti
Tačiau alkoholiui išnykus iš degalinių parduotuvių ir kioskų, gali išnykti ir šios prekyvietės.
„Degalinių parduotuvių pelnas iš alkoholio sudaro 60 procentų. Nepardavinėti alkoholio būtų nepelninga, tad gali tekti išvis atsisakyti pardavinėti bet ką. Palengva degalinės būtų pertvarkomos į automatines. Tie žmonės, kurie dirba degalinėse, gauna atlyginimus ne iš prekybos degalais, o iš prekybos kitais produktais, tad išnykus parduotuvėms jie netektų darbo”, – galimas prekybos alkoholiu degalinėse draudimo pasekmes vardijo Mindaugas Palijanskas, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas.
R.Strolienės duomenimis, iš prekybos alkoholiu kioskai gauna apie 20-30 proc. pelno. Ji sako, kad uždraudus prekiauti alkoholiu kioskuose nukentės ne tik kioskai, bet ir smulkieji aludariai. „Lietuvoje yra suteikta apie 80 licencijų gaminti alų, o prekybos tinkluose galima rasti vos 6-7 gamintojų produkciją. Dauguma smulkiųjų aludarių savo produkciją realizuoja kioskuose, tad uždraudus prekiauti jų alumi šie gamintojai žlugtų, vėliau žlugtų ir kioskai”, – galimą bankrotų grandinę aiškina ji.
Brangtų degalai
Investavę į degalinių parduotuves verslininkai nemanė, kad ateityje jiems nebus leista pardavinėti alkoholio. Neatmetama galimybė, kad iš degalinių lentynų išnykus svaigiesiems gėrimams vairuotojai už litrą degalų mokės 5 centais daugiau – šitaip verslininkai atsiims investicijas į parduotuvę.
Tokias galimas draudimo pasekmes mato Algimantas Čaplinskas, Lietuvos verslininkų, prekiaujančių naftos produktais, sąjungos pirmininkas.
Degalinėse alkoholio galima įsigyti Didžiojoje Britanijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Ispanijoje, Italijoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje. Riboti prekybos alkoholiu laiką ir uždrausti prekybą kioskuose pasiūlė Antanas Matulas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.