ES po airių „ne” pradeda lipdyti šukes

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį pradeda lipdyti šukes po Airijos pareikšto „ne” Bendrijos reformų sutarčiai, kuris privertė suabejoti tuo, ar priemonės, turinčios pagerinti padidėjusio bloko darbą, kada nors išvis įsigalios.
Ministrai turi aptarti santykių su Izraeliu išplėtimą, išklausyti ataskaitą dėl naujausios diplomatinės iniciatyvos Irano branduolinės programos klausimu ir apžvelgti su problemomis susiduriančią policijos misiją Kosove, tačiau dominuoti šiame kas mėnesį vykstančiame susitikime turėtų Airijos referendumo rezultatų klausimas.

ES lyderiai vėliau šią savaitę per viršūnių susitikimą Briuselyje norės išklausyti Airijos premjerą Brianą Coweną (Brajeną Koveną) ir sužinoti, ar jis mato kokią nors viltį laimėti naują referendumą, galbūt suteikus specialias garantijas dėl svarbiausių airių susirūpinimą keliančių klausimų.

Kol kas 26 Dublino partnerės Bendrijoje to „ne” nepriima kaip atsakymo.

Visos kitos ES narės sutiko tęsti Lisabonos sutarties ratifikavimą parlamentuose. Šioje sutartyje numatyta stipresnė ES vadovybė, efektyvesnė užsienio ir gynybos politika ir demokratiškesnė sprendimų priėmimo sistema.

ES pareigūnai viliasi, kad jei visos kitos šalys iki gruodžio ratifikuos sutartį, airius bus galima įtikinti pamėginti dar kartą – mainais į garantijas tokiais klausimais kaip kiekvienos bloko valstybės nario Europos Komisijoje išsaugojimą ir nacionalinio veto mokesčių klausimais išsaugojimą neribotam laikui.

B.Cowenas sakė, kad Dublino partneriai ES privalo padėti, kitaip sutartis neįsigalios ir blokas neturės ilgalaikio prezidento bei stipresnio užsienio politikos vadovo su realia diplomatine tarnyba.

„Noriu, kad Europa pabandytų pateikti ir kokį nors sprendimą”, – sekmadienį visuomeniniam transliuotojui RTE sakė B.Cowenas.

Vienas ES aukšto rango pareigūnas sakė, jog jei B.Cowenas Bendrijos lyderiams pasakys, kad negali laimėti naujo referendumo, alternatyva būtų įtraukti ribotas reformas į kitos kandidatės stojimo sutartį. Tai 2010 ar 2011 metais greičiausiai būtų Kroatija.

Tokia alternatyva galėtų modifikuoti balsavimo sistemą ir vietų Europos Parlamente paskirstymą, be to, galėtų pakeisti užsienio politikos nuostatas. Tačiau ši alternatyva galėtų neapimti visų tų reformų, numatytų ketvirtadienį airių atmestoje sutartyje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.