Europos vadovai nežino, kokių veiksmų imtis dėl žlugusios Lisabonos sutarties.
Airijoje vykęs referendumas, atmetęs Lisabonos sutartį, Europos spaudoje ir tarp politikų sulaukė įvairių komentarų: vieni airių sprendimui pritaria, kiti baiminasi, jog tai pranašauja krizę ir gali baigtis bloko žlugimu.
Londono dienraštis „The Times” sveikino airių „ne” kaip pergalę prieš „procesą, kurį valstybės tarnautojai sugalvojo, pavertė nesuprantama tauškalyne ir pamėgino prastumti”. Žodis „ne”, kurį ištarė 53,4 proc. airių, naudingas pačiai Airijai, nes pritarimas reikštų jos įtakos sumenkėjimą pagal sutartyje pasiūlytą naują balsavimo sistemą. Tai buvo ir balsavimas prieš ES Konstitucijos, kurią 2005 metais atmetė Nyderlandų ir Prancūzijos rinkėjai, „nesubtilų perdirbinį”.
Bulvarinis „The Sun”, vis raginęs premjerą Gordoną Browną rengti referendumą ir Didžiojoje Britanijoje, redakcijos skiltį pavadino „Airių drąsa”. „Airija įrodė, jog dauguma žmonių, gavę galimybę pasakyti savo nuomonę, parodo, kad jiems nepatinka, kaip valdoma Europa. Nesuskaičiuojama daugybė beveidžių politikų ir biurokratų jiems pakankamai primelavo, juos užtektinai mulkino ir iš jų tyčiojosi.”
Pasak Vokietijos „Frankfurter Allgemeine Zeitung”, airių sprendimas „apgailestautinas”, bet blokui ne „pasaulio pabaiga”. „Die Welt” sveikino referendumo rezultatus: „Kodėl jie turėtų pritarti sutarčiai, kurios naudos niekas taip ir nepaaiškino?”. „Sueddeutsche Zeitung” teigia, kad referendumo rezultatas yra požymis, jog „Europos Sąjunga ima byrėti”.
Prancūzijos, kitą mėnesį perimsiančios pirmininkavimą ES, laikraščiai rašo, kad referendumo rezultatai reiškia, jog prezidentas Nicolas Sarkozy turės jam tinkamo darbo. „Prancūzija dažnai būna Europos kūrimo varomąja jėga. Dabar jos eilė veikti”, – rašo „Liberation”. Kita vertus, laikraštis siūlo keisti strategiją, nes airių balsavimas parodė, jog Europa „turi į savo statybą įtraukti ir žmones”. Pasak „Le Figaro”, Europos lyderiai vargu ar išmoko pamoką, gautą prieš trejus metus kilus krizei po referendumų Prancūzijoje ir Nyderlanduose.
Ispanijos centro kairiųjų „El Pais” rašo, kad Europą „užblokavo nauja krizė”, o liberalusis „El Mundo” mano, kad išeitis iš padėties galėtų būti rasta kitoms 26 šalims ratifikuojant Lisabonos sutartį ir reikalaujant, kad Airija peržiūrėtų savo Konstituciją arba surengtų naują referendumą.
Lenkijos „Gazeta Wyborcza” rezultatus laiko „labai blogu ženklu visai ES” ir „dovana ES priešams Lenkijoje”. Lenkijos parlamentas ratifikavo Lisabonos sutartį, bet jos dar nepasirašė prezidentas Lechas Kaczynskis.
ES vadovai svarsto, ką daryti po referendumo Airijoje, nes, kaip ne kartą perspėjo ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, atsarginio plano nėra. Šiandien N.Sarkozy vyksta į Čekiją susitikti su Vidurio Europos vadovais ir ieškoti išeities. Prieš tai jis paragino ES šalis laikytis kurso ir toliau ratifikuoti sutartį. Kaip tik Čekija jos dar ir nėra ratifikavusi, o euroskeptiškas jos prezidentas Vaclavas Klausas sakė, kad po airių atmetimo tolimesnis ratifikavimas nebeįmanomas.