Vakar iš jaunimo organizacijos „Darbas” branduolio išsirito nauja partija – Lietuvos leiboristai, rudenį ketinantys dalyvauti Seimo rinkimuose.
Steigiamajame partijos suvažiavime buvo patvirtintas jos statutas, programa, išrinktas prezidiumas, taryba ir pirmininkas su dviem pavaduotojais. Leiboristams vadovaus kėdainiškis Viktoras Fiodorovas, buvęs Darbo partijos narys ir „Darbo” lyderis. Jį steigėjai savo vedliu išsirinko iš vieno kandidato.
Ar tai bus savarankiška partija? Dėl to kilo abejonių, kai kalbėdamas iš suvažiavimo tribūnos V.Fiodorovas supainiojo partijų pavadinimus: „Sprendimas dėl Darbo partijos… Leiboristų partijos priimtas.” Siekdamos išsklaidyti visus įtarimus, LŽ pasiteiravo: gal jaunieji leiboristai iš tiesų yra Darbo partijos antrinė organizacija?
„Nėra jokių sąsajų, esame visiškai savarankiški. Tiesa, anksčiau buvau Darbo partijos prezidiumo narys, ten sukaupiau labai daug patirties. Bet atsisveikinome, gražiai išsiskyrėme, ir viskas”, – paaiškino V.Fiodorovas.
Įdomu, kad Darbo partija yra jaunimo organizacijos „Darbas”, kurios pagrindu steigiami jaunieji leiboristai, partnerė. Šios jaunimo organizacijos tinklalapyje pateiktose nuotraukose jos nariai puikuojasi Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho ir kitų jo partijos bičiulių draugijoje. Beje, didelė dalis į vakarykštį suvažiavimą susirinkusių jaunuolių atvyko iš vis to paties V.Uspaskicho partinės tvirtovės – Kėdainių, o atvežė juos V.Uspaskicho šeimos valdomo koncerno „Vikonda” antrinės įmonės „Vikstata” autobusas.
Kauno technologijos universiteto profesorius politologas Algis Krupavičius net neabejoja, kad ką tik apsireiškę Lietuvos leiboristai bus Darbo partijos palydovai ir parankiniai, nors tikriausiai nesugebės patekti į Seimą. „Ši taktika, kai gana įtakinga partija kuria savo palydovą, yra dviprasmiška: kartkartėmis antrinės partijos iš tikrųjų padeda pritraukti svyruojančių rinkėjų balsus. Tačiau vargu ar taip atsitiks Lietuvoje, kur partinė sistema yra suaižėjusi ir toliau skaldosi artėjant Seimo rinkimams. Todėl, manau, palydovinių partijų kūrimas nėra kelias į sėkmę, dar daugiau – pagrindinė partija dėl to gali gauti net mažiau balsų, o palydovinė išvis nepatekti į parlamentą”, – prognozavo A.Krupavičius.
Su leiboristais ir kitomis šiemet artėjant rinkimams įsteigtomis partijomis (Tautos prisikėlimo, „Fronto” ir Profsąjungų) Lietuvoje jau veikia per 40 politinių jėgų.