Dėl užsitęsusios sausros Klaipėdos apskrityje vakar paskelbtas penktos klasės miškų gaisringumas. Baiminantis nelaimių ketinama apriboti žmonių lankymąsi miškuose.
Prašo nekepti šašlykų
Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Informacijos ir analizės poskyrio vyresnysis inspektorius Antanas Pocius įspėjo, kad per sausrą nerekomenduojama degti ugnies ir specialiai įrengtose laužavietėse. Arčiau kaip 100 metrų nuo bet kokių miškų draudžiama kūrenti laužus ir naudoti šašlykines.
Rūkorių prašoma nedegti cigaretės ten, kur nėra šiukšliadėžių. Bet koks neatsargus elgesys su ugnimi dabar gali sukelti didelę nelaimę.
Budi aplinkosaugininkai
Vieni labiausiai saugotinų apskrityje yra Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) miškai, kuriuose gausu itin degių kalnapušių. Ypač didelis dėmesys miškams skiriamas dėl prieš dvejus metus įvykusios nelaimės, kai vadinamojo šimtmečio gaisro metu išdegė milžiniški plotai.
Kuršių nerijoje šiuo metu paeiliui budi po du regioninių aplinkos apsaugos departamentų ekipažus. Jie drauge su ugniagesiais ir Nacionalinio parko darbuotojais seka, kad miškuose neįsipliekstų liepsnos. Teritorija stebima ir iš specialių priešgaisrinių bokštelių.
Draus klaidžioti miške
Dažniausiai Kuršių nerijoje gaisrai kyla švenčių, festivalių metu arba tada, kai čia plūsteli poilsiautojai.
Paprastai ugnis ima siautėti labiausiai žmonių lankomose vietose.
KNNP direktorė Aurelija Stancikienė prisiminė, kaip praėjusią savaitę degė gilyn į mišką vedantis medinis takas. Neretai ugnį tenka gesintis ir prie dviračių kelių.
Dabar, kai paskelbtas penktos kategorijos miškų gaisringumas, KNNP direkcija ketina drausti juose lankytis. Į miškus bus galima įeiti nebent grįstais takais. Taip pat poilsiautojai bus skatinami imtis kitų atsargumo priemonių.
KNNP direkcija žada tartis, kad keltuose skambėtų garso takeliai su patarimais, kaip gaisringuoju metu elgtis miške.
Klaidžioti po Kuršių nerijos miškus kartą jau buvo uždrausta. Tokių prevencinių priemonių imtasi po didžiojo gaisro prieš dvejus metus.
A.Stancikienė atskleidė, kad ugniagesiai nuolatos susiduria su problema – marių vanduo prie krantų yra per seklus ir pernelyg užterštas, kad tiktų ugniai gesinti. Nuo drumzlių tuoj pat užsikemša ugniagesių automobilių filtrai.
Likviduoti gaisrus pasirengta ne tik Kuršių nerijos nacionaliniame parke, bet ir visoje Klaipėdos apskrityje.
Apskrities viršininko administracijos Civilinės saugos ir mobilizacijos departamento direktorius Stanislovas Kučinskas pasakojo, kad daugiausiai problemų kelia spygliuočių miškai ir Šilutės rajone esantis durpynas.
„Šiuo metu visur pasitelkta sustiprinta ugniagesių parengtis, visi gelbėtojai atšaukti iš mokymų. Taip pat bus siūloma savivaldybėms riboti miškų lankymą”, – paklaustas, kaip saugomasi gaisrų, vardijo S.Kučinskas.
Gresia stichinė sausra
Klaipėdos apskričiai gresia ne tik gaisrų protrūkis, bet ir stichinė sausra. Šiuo metu ji apima beveik visą šalies teritoriją, taip pat ir Klaipėdą, išskyrus pietinę dalį ir rytinį pakraštį.
Sausra įvardijamas laikotarpis, kai Selianinovo hidroterminis koeficienas (HTK), nustatomas pagal kritulių kiekio ir temperatūros reikšmių sumos išvestinę, yra mažesnis kaip 0,5. Kad būtų paskelbta stichinė sausra, HTK ne didesnis kaip 0,5 HTK turėtų išlikti visą mėnesį. Klaipėdoje stichinė sausra prasidėtų, jeigu smarkiau nepalytų iki birželio 26 dienos.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologijos skyriaus vyriausioji specialistė Ramutė Marija Jonavičienė pasakojo, kad kol kas trumpalaikis lietus uostamiestyje HTK nepadidino. Pašnekovė vylėsi, kad iki birželio 26-osios dar spės pakankamai palyti.
Šios tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininkas Lionginas Pakštys žadėjo, kad trumpai palyti turėtų šiandien ir pirmadienį. Kitos savaitės antroje pusėje lietaus tikimybė bus dar didesnė.