Įvairaus turinio pranešimų apie tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje pastaruoju metu girdime labai daug. Prognozės ir padėties vertinimai, kuriuos skelbia bankų analitikai, NT bendrovės bei žiniasklaida, labai skirtingi ir kartais prieštarauja vieni kitiems. Tačiau visoje šioje prieštaringų pranešimų lavinoje galima įžvelgti bendrų tendencijų ir paprastiems vartotojams palankių pokyčių.
Pirmiausia į akis krinta viešai sakomos sąvokos ir metaforos, kurias vartoja įvairūs komentuotojai, norėdami vaizdžiai apibūdinti tendencijas jautriausiame šiuo metu gyvenamojo būsto statybos sektoriuje. Vos prieš metus buvo kalbama apie grėsmingą NT burbulą ir nežabojamą statybos kompanijų savavaliavimą bei drastiškai keliamas būsto kainas, o šių metų pirmąją pusę vartotojai ėmė džiūgauti, kad burbulas bliūkšta. NT vystytojai nerimauja, nes net nedideli būsto kainų svyravimai kerta įmonių pelnui brangstančių energetinių išteklių ir statybinių medžiagų akivaizdoje. Šiandien jau kalbama apie įsivyraujantį NT rinkos sąstingį, kuris, kaip optimistiškai prognozuojama, neturėtų ilgai trukti.
Lūkesčiai ir tikrovė
Iš pradžių analitikai ir statybų bendrovės visą šią žodžių ekvilibristiką siejo grynai su psichologinėmis ar emocinėmis
priežastimis, kurios turi tik labai nedaug sąsajų su realia padėtimi NT kainodaroje. Iš tikrųjų taip ir yra. Žmonės visą laiką puoselėjo lūkesčius, kad burbulas sprogs, esą jie vieša retorika virto, kai pasaulines rinkas sukrėtė Amerikos „blogų paskolų” istorija ir nemalonios energetikos kainų kilimo prognozės. Žibalo į ugnį taip pat įpylė pranešimai apie globalios ir nacionalinės ekonomikos atšalimą. Viešųjų ryšių požiūriu, dažnai vartojant tuos pačius žodžius reiškiniams apibūdinti, jų turinį atitinkantys lūkesčiai anksčiau ar vėliau pradeda materializuotis. Bet ar tai naudinga bendrai, subalansuotai sektoriaus plėtrai šalies ekonomikos kontekste ir paranku paprastiems vartotojams? Atsakymų į šiuos klausimus ir praktinių patarimų žmogui, kaip elgtis, gausiuose NT analitikų pranešimuose kol kas nėra daug.
Nuosaikūs optimistai kalba apie tai, jog NT rinkai būdingas cikliškumas, dažniausiai sutampantis su šalies ekonomikos raidos ciklais. Esą Lietuvos būstų rinka, kaip ir visas šalies ūkis, šiuo metu išgyvena augimo sulėtėjimą, kuris neigiamai veikia vartotojų lūkesčius. Pesimistiškiausių prognozių autoriai skelbia, kad NT prekiautojų ateityje laukia dar sunkesni laikai. Gyventojų santaupas tuština didelė infliacija, bankai toliau griežtina skolinimosi sąlygas, kelia palūkanų kartelę. Jeigu taip bus ir toliau, žmonės neįpirks nei butų mieste, nei sodybų paežerėse. Pirkimo mažėjimas, pesimistų nuomone, vers statybininkus dar labiau mažinti būsto kainas. O tai net stambiems NT vystytojams reikštų nuostolingą veiklą ar net bankrotą.
Pesimistinės prognozės nerealios
Individualius namus statančios bendrovės „Sostinės namai” ekspertas Saulius Pavarinis mano, kad nekilnojamojo turto rinkos sąstingis turi daugiau teigiamų negu neigiamų dalykų. NT pirkėjams laimėti šansų tokiomis sąlygomis dabar yra daugiau nei bet kada anksčiau. Pasak NT bendrovės atstovo, neigiamos prognozės nerealios, nes rinka iš išpūstos NT paklausos stadijos perėjo į normalią, labiau subalansuotą. Tačiau daug kas tai įvertino kaip galimą krizę, kurios greičiausiai visiškai nėra. Anot S.Pavarinio, įvyko natūralūs rinkos pokyčiai, tad šiuo metu telieka laukti, kol žmonės, prigąsdinti įvairių, kartais visiškai nekompetentingų pranešimų, patikės palankia būstui pirkti situacija, kuri pamažu stabilizuojasi.
Panašiai mano ir Individualių namų statytojų asociacijos vadovas Česlovas Kovėra. Jo galva, neigiamos prognozės daugiau susijusios su emociniais dalykais, kurie neatspindi realybės, tad pirkti būstą dabar kaip tik palankiausias metas, nes sandorių kainos šiuo metu tikrai geros.
Nekilnojamojo turto agentūros „DnB Nord būstas” direktorius Gediminas Jankauskas sako, kad vienų rinkos dalyvių elgesį lemia inercija, o kiti pernelyg daug reikšmės teikia tam tikriems pokyčiams ir komentuodami pamiršta bendrą vaizdą, todėl viešoje erdvėje iš tiesų gausu kartais vienas kitam prieštaraujančių pranešimų. „Be to, žmonės turi skirtingą požiūrį į tolesnį susiklosčiusios situacijos scenarijų, skiriasi jų lūkesčiai ir prognozės. Trumpai šnekant, kiekvienas rinkos dalyvis, vertindamas situaciją, šneka „iš savo varpinės”, – teigia bendrovės atstovas.
Keičiasi žaidimo taisyklės
Kiekvienas NT sektorius į pokyčius rinkoje reaguoja labai įvairiai. Pirmiausia sumažėjo būsto pardavimo tempai, o tai atsiliepė įmonių pelnui. Vienos bendrovės pradėjo taupyti, kitos investavo į efektyvesnes pardavimo strategijas. Kai kurios įmonės iš viso nutarė pasitraukti iš Lietuvos rinkos, tačiau nemažai jų, ypač smulkiųjų, nutraukė savo veiklą.
NT burbulo klestėjimo aukso amžiuje, nuo 2002-ųjų iki 2007 metų, Lietuvoje buvo įkurta apie 3 tūkst. naujų statybos įmonių, dauguma jų – nedidelės ir individualios. Naujokės tikėjosi atsiriekti savąją statybų rinkos dalį ir žadėjo klientams aukso kalnus. Tačiau pastarojo meto permainos NT sektoriuje privertė susiveržti diržus. Išgyventi neseniai įsteigtoms statybų įmonėms pasidarė sunkoka, nes jos nespėjo susikurti įvaizdžio, nerado specifinės veiklos nišos. Didžiosios ir vidutinės kompanijos, „apkarpiusios” etatus ir atlyginimus bei sumažinusios biudžetą antraeiliams poreikiams, sugebėjo pokyčių akivaizdoje subalansuoti veiklą. Be to, jos tapo kur kas lankstesnės ir sukalbamesnės pirkėjams, kai šie derasi dėl nuolaidų bei galutinės sandorio sumos.
Agentūros „DnB Nord būstas” direktorius G.Jankauskas mato rinkos sąstingį, bet nedramatizuoja situacijos. Būsto sandorių skaičius, lyginant su 2007 metais, jo duomenimis, sumažėjo apie 30 procentų. Pirkėjai laukia ir neskuba pirkti, nes tikisi, kad kainos kris, o pardavėjai ieško vis išradingesnių būdų, kaip pritraukti potencialių klientų. Tačiau tokia situacija neturėtų ilgai trukti.
Bendrovės „Sostinės namai” ekspertas S.Pavarinis teigia, jog individualių namų gyvenviečių ir daugiabučių statytojai į pokyčius reaguoja įvairiai: mažina objektų skaičių, daugiau investuoja į darbų kokybę. „Dabar jau sunku parduoti prastai pastatytą namą. Rinkos dalyviai bando prisiderinti prie klientų, o verslo subjektai, matyt,
dar nejaučia didesnio sąstingio, nes prekybos objektai, biurai – kol kas paklausi prekė. Na, o naujo būsto ieškantys žmonės jau, ko gero, baigia įsitikinti, kad situacija stabilizuojasi ir tampa palanki pirkti”, – tvirtina bendrovės atstovas.
Individualių namų statytojų asociacijos vadovas Č.Kovėra taip pat pabrėžia, jog šiandien pirkėjas reiklesnis nei prieš metus. Žmogui reikalingas geras būstas, jis jau moka atsirinkti, todėl parduoti prastos kokybės gyvenamąsias patalpas darosi sunkiau. Šiuo metu perkant NT galima už mažesnę kainą įsigyti labai kokybišką butą ar namą.
Pasak žiniasklaidos pranešimų, nekilnojamojo turto specialistai prognozuoja, kad sulėtėjęs būstų pardavimas šiemet didelės įtakos statomų butų skaičiui neturės, tačiau spėjama, jog pasiūla stipriai kris kitąmet. Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje pastatyti 878 nauji gyvenamieji namai, juose įrengta 3200 butų – 40 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tai, kad rinka stabilizuosis, lemia ir psichologiniai veiksniai. Neseniai atliktos viešosios nuomonės apklausos duomenimis, Lietuvos gyventojų mąstysenoje dominuoja stereotipas, kad nekilnojamasis turtas yra pati geriausia investicija.
Daugiau dėmesio statybų kokybei
„Sostinės namų” atstovo S.Pavarinio nuomone, visi esminiai pokyčiai jau įvyko. Dar pusę metų ar metus užtruks, kol viskas susigulės. Įmonės, pavieniai asmenys, statantys kelis namus ir neišsikovoję gero vardo, jau traukiasi iš rinkos. Tokios įmonės išparduoda pastatytus namus, butus, sklypus, ir į rinką vargu ar besugrįš. Būsto kainos sumažėjo, jos po truputį stabilizuojasi. „Svarbu ir tai, jog įvyko didelis kokybinis NT vystytojų supratimo apie klientą šuolis, atsirado didesnė pagarba pirkėjui, daugiau dėmesio skiriama pardavimo kokybei, klientas gali reikalauti, kad statybininkai įgyvendintų jo reikalavimus, ir panašiai, – vardija bendrovės atstovas. – Manau, per 6-9 mėnesius žmonės supras, kad situacija pasikeitė jų naudai ir įsidrąsinę vėl ims mąstyti apie nekilnojamąjį turtą. Juk viskas pasisuko tik į gera: jokios krizės nėra, kainos sumažėjo, stabilizavosi, o statytojai tapo sukalbamesni, linkę derėtis ir leistis į kompromisus.
Būstų mažiau pradėta pirkti jau 2007-ųjų antrąją pusę. Taigi greit bus metai, kai vyksta šis procesas, ir jis gali trukti iki pusantrų ar daugiau metų, o tai reiškia, kad žmonių pajamos per šį laikotarpį padidėjo ar padidės apie 15-25 procentus. Tad sumažėjusios NT kainos leidžia padengti brangstančio pragyvenimo išlaidas ir vėl mąstyti, ar keisti, ar įsigyti būstą.”
Kalbėdamas apie perspektyvas NT rinkoje Individualių namų statytojų asociacijos vadovas Č.Kovėra sako, kad būsto kainos turėtų stabilizuotis – nei kilti, nei kristi. Namų ir butų bus statoma tik tiek, kiek reikės, t. y. atsižvelgiant į poreikį. Anot asociacijos vadovo, svarbu tai, jog pagerėjo naujo būsto kokybė, atsirado pagarba klientui, daugiau dėmesio skiriama naujoms inžinerinėms sistemoms ir infrastruktūrai.
Prognozės palankios pirkti
Pasak agentūros „DnB NORD būstas” direktoriaus G.Jankausko, vasarą, kuri tradiciškai yra ramesnis laikotarpis NT rinkoje, sandorių skaičiaus tikrai nebus didelis ir iki rudens nedidės. „Nevertėtų tikėtis ir akivaizdžių kainų pokyčių – dauguma pardavėjų jau įveikė psichologinį barjerą ir kainas sumažino, tad vasarą, kai pirkėjai ir šiaip pasyvesni, vargu ar tai darys dar kartą. Kadangi per ilgą laikotarpį nekilnojamojo turto paklausa vis dar nėra patenkinta, o daugelis potencialių pirkėjų mąsto: „Pirksiu, kai atpigs”, anksčiau ar vėliau rinka pasieks 2007-aisiais buvusį aktyvumą ir pardavimas pajudės. Rekomenduočiau visiems, ieškantiems NT, pirkti būtent dabar, nes pasiūla didžiulė, pardavėjai sukalbami kaip niekada, todėl galima rinktis ir derėtis”, – tikina G.Jankauskas.
„DnB NORD būsto” vadovas prognozuoja aktyvesnį pirkėjų naudojimąsi NT agentūrų paslaugomis. „Pastebime, kad dauguma klientų iki šiol nežino, jog NT agentūra nemokamai suteikia pirkėjams platų spektrą paslaugų. Pavyzdžiui, mūsų įmonė žmonėms, perkantiems nekilnojamąjį turtą, siūlo įvairių statytojų objektus iš vienų rankų”, – sako G.Jankauskas.
Statybininkai ir nekilnojamojo turto specialistai per šį sąstingio laikotarpį pataria pirkti būstą tik iš patikimo NT vystytojo. Geriau, kad namas ar gyvenvietė būtų arba baigta, arba baigiama statyti. „Priešingu atveju pirkėjai gali susidurti su papildoma rizika, nes nepatikimi NT vystytojai šiomis sąlygomis gali ir nebaigti pradėtos gyvenvietes arba neįrengti infrastruktūros”, – įspėja NT bendrovės atstovas S.Pavarinis.
Individualių namų statytojų asociacijos vadovas Č.Kovėra mano, jog rinka darosi stabilesnė, kainos vargu ar kris toliau, pasiūla atitinka paklausą. NT pardavėjai sutinka ieškoti kompromisų, yra linkę susitarti. Po metų tokios didelės pasiūlos kaip dabar gali ir nebebūti. Todėl šiuo metu patartina ieškoti patikimo, stipraus NT vystytojo ir įsitikinti, kad statoma gyvenvietė ar butas yra visiškai įrengtas arba baigiamas įrengti. Asociacijos vadovas pataria nesidairyti į nebaigtas statybas, ten, kur nėra infrastruktūros ar kitų požymių, kad darbai bus greitai atlikti. Priešingu atveju rizikuojama nusipirkti būstą ir susidurti su problemomis, kurias pirkėjui teks spręsti pačiam.
Pasak S.Pavarinio, dabar palankus metas pirkti NT, nes statoma daug, pirkėjų mažai ir galima derėtis. Po metų, kai dalis naujų būstų bus išpirkta, o statybų gerokai sumažės, tiesiog nebebus didelio pasirinkimo ir gerų kainų, tačiau poreikis įsigyti būstą niekur neišnyks. Tuomet gali atsitikti taip, kad ilgai laukę ir pagaliau apsisprendę pirkti būstą žmonės nusivils, nes pasirinkimas bus skurdus ir jiems teks atidėti planus pasigerinti gyvenimo sąlygas, arba už didelę kainą pirkti tai, kas likę.