Kuo toliau, tuo mažiau gerų ekonomikos naujienų. Ne išimtis ir namų ūkių ekonomika, kur daugelis ženklų pranašauja artėjantį sunkmetį.
Žmonės itin nerimauja dėl rudeniop į Lietuvą atsirisiančios šildymo ir karšto vandens kainų kilimo bangos. Pasak Virgilijaus Poderio, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (Kainų komisijos) vadovo, Lietuvoje šildymo kainos vidutiniškai padidės apie 40 proc., Vilniuje ir Kaune – 50 procentų.
Tačiau optimizmo spindulėlis nušvito iš Vilniaus savivaldybės. Mero Juozo Imbraso iniciatyva sudaryta savivaldybės energetikos ekspertų komanda pateikė savo skaičiavimus dėl šilumos kainų sostinėje. Pagal juos rudenį centralizuotai tiekiamos šilumos kainą vilniečiams būtų galima didinti vos 10 proc., tuo metu Kainų komisija mėgina įsiūlyti daug didesnę – 53,5 procento. Iš kur ir dėl ko atsirado toks didžiulis skirtumas? Kas už jo slypi – egoistiniai energetikų interesai ar politikų populizmas? „Lietuvos žinios” panūdo apie tai sužinoti išsamiau, todėl pakalbino sostinės merą J.Imbrasą?
– Mere, padėkite suprasti, koks šių 53,5 proc. atitikmuo litais?
– Pats pateiksiu pavyzdį. Mano buto plotas yra beveik 70 kvadratinių metrų. Vasarį ir sausį už šildymą mokėjau po 400 litų. Tai nebuvo šalti mėnesiai, tačiau jei kainos pakils 50 proc., kitą žiemą teks mokėti jau 600 litų. Ir tai su sąlyga, kad žiema ir vėl bus nešalta. Jei spaus šalčiai, iškart šoktels sunaudojamos šilumos kiekis, o kartu ir sąskaita – susidarys kokie 700-800 litų. Sulauksime didžiulio žmonių nepasitenkinimo, gal ir pasipiktinimo sprogimo.
Skirtingi ekspertai – skirtingos kainos
– Kaip galėjo atsirasti tokia didelė paklaida skaičiuojant naujojo sezono šilumos kainas? 10 proc. pabrangimą dauguma vilniečių dar šiaip taip atlaikytų, kainos padidėjimas per 50 proc. sugriautų daugybės namų ūkių biudžetus.
– Vilniaus savivaldybės ekspertai rado nemažai pažeidimų, kuriuos padarė Kainų komisija, nustatinėdama „Vilniaus energijos” bazines šilumos kainas. Noriu pabrėžti, kad savivaldybės ekspertai yra tikrai ne prastesni už Kainų komisijos ekspertus, mat pastarąją sudaro žmonės, turintys šioje srityje gerokai mažiau patirties. Nei komisijos pirmininkas V.Poderys, nei šilumos skyriaus vadovas Danas Janulionis nėra šilumos kainų nustatymo specialistai, tuo metu savivaldybės ekspertai yra patyrę būtent šios srities žinovai. Mūsų ekspertai viską skrupulingai perskaičiavo pagal tas pačias oficialiai patvirtintas metodikas.
– Ir ką jie nustatė?
– Pavyzdžiui, „Vilniaus energija” kelerius metus nurodydavo nepagrįstai sumažintą realizuojamos šilumos kiekį, pernelyg didelius šilumos nuostolius perdavimo tinkle ir panašiai. „Vilniaus energija” gamina ir elektrą, ir šilumą, tačiau stengiasi kuo daugiau sąnaudų priskirti šilumos gamybai, o gaminant elektrą gauti kuo daugiau pelno. Antai pernai, pelnas, gautas iš elektros gamybos, sudarė per 30 mln. litų. Tuo metu šilumos gamyba esanti nuostolinga. Tačiau išsamiau nagrinėjant paaiškėjo, kad elektrinių darbuotojų darbo užmokestį, kaip ir kai kurias kitas sąnaudas, „Vilniaus energija” įskaičiavo į šilumos gamybos sąnaudas, nors elektrinėse daugiau žmonių gamina būtent elektrą, o ne šilumą.
Ekonominiais rodikliais manipuliuojama taip, kad būtų pagrindas ir toliau didinti kainas. Todėl daugelis „Vilniaus energijos” bendrovės pateiktų rodiklių iškreipti ne vartotojų naudai. Antai mes nustatėme, kad dar 2004 metais patvirtinta bazinė kaina buvo dirbtinai išpūsta kone 10 procentų. Vėliau, kylant kuro kainoms, mokestis už šilumą buvo didinamas jau nuo tos – išpūstosios.
Šiluma ir politika
– Ir kas toliau? Kas galiausiai nuspręs, kokios kainos bus rudenį?
– Visi puikiai prisimename, dėl kokių priežasčių prieš kelerius metus buvo priversti atsistatydinti trys Seimo nariai Vytenis Andriukaitis, Vytautas Kvietkauskas ir Arvydas Vidžiūnas. Dėl neskaidraus šilumos gamintojų interesų gynimo ir neteisėto lobizmo. Nepaisant to, tuomet įstatymai buvo pakoreguoti taip, kad tvirtinant šilumos kainas savivaldybės prarado bet kokią realią įtaką. Iki tol be savivaldybių tarybų žinios šių kainų niekas negalėjo nustatyti vienašališkai, dabar ši teisė priklauso tik Kainų komisijai. Tiesa, komisija turi atsiklausti savivaldybės tarybos, bet atsakymas iš esmės nieko nelemia. Jei mes sakysime „ne”, jie vis tiek gali sakyti „taip”. Pagal galiojantį įstatymą, Kainų komisija kels kainas tiek, kiek numatys. Mums lieka tik eiti į teismą.
– Tačiau tai labai ilgas kelias… O ruduo nebe už kalnų…
– Jeigu kalbėtume apie procedūras, pagal įstatymą Vilniaus miesto taryba per mėnesį po būsimųjų kainų projekto gavimo (tai nutiko gegužės 23 d.) turi pareikšti savo motyvuotą nuomonę – pritaria ar ne planuojamoms šildymo kainoms.
– Kokį prognozuojate atsakymą?
– Manyčiau, atsakymas bus neigiamas. Frakcijoms pateiksime visą medžiagą, visus skaičius, visus motyvus. Nemanau, kad Tarybos nariai entuziastingai palaikys ketinimą didinti kainas ne 10 proc., o penkiskart daugiau. Tai ir nepopuliaru, ir prieštarautų ekonominei logikai. Nematau reikalo sudaryti sąlygas kai kuriems įžūliems berniukams užsidirbti šimtus milijonų iš žmonių nelaimės. Tačiau jie, žinoma, kovos, tad nieko negaliu garantuoti, juolab kad ir įstatymas šiandien juos gina.
– Ar daug tarp miesto tarybos politikų esama šilumos gamintojų ir tiekėjų „lobistų”?
– Šiuo metu beveik visi politikai yra labai atsargūs ir apdairūs. Galbūt tik tie, kurie anuomet aktyviai rėmė šilumos tinklų išnuomojimo „Dalkia” bendrovei idėją, šiuo metu jaučiasi kiek nepatogiai. Visi suprantame, kad tai pirmiausia yra Artūro Zuoko vadovaujami Liberalų centro frakcijos nariai.
– Tikriausiai dabar jie yra šiek tiek sumišę?
– Jie iš tikrųjų jaučiasi nejaukiai, tačiau visi kiti remia mūsų pastangas.
Esmė – įstatymo pakeitimas
– Taigi esate įsitikinęs, kad paskutinį žodį dėl šilumos kainų turėtų tarti savivaldybių tarybos?
– Žinoma. Ir tai ne tik mano nuomonė. Viešojo administravimo ir Savivaldos įstatymai mus tiesiogiai įpareigoja ir deleguoja prievolę ginti viešąjį interesą. O šilumos tiekimas – viešoji paslauga, kuri sutampa su viešuoju interesu ir turi būti ginama vietos valdžios. Tam reikalingos atitinkamos teisės aktų korekcijos. Neseniai Seime įregistruotos įstatymo pataisos, kurių tikslas – grąžinti tą tvarką, kuri buvo prieš kelerius metus, t. y. be savivaldybių žinios kainos nebūtų nustatinėjamos. O Kainų komisijai liktų patariamoji funkcija. Jos nariai, kaip šios srities žinovai, dalytų patarimus.
„Dalkia” liks Vilniuje, bet turėtų elgtis padoriai
– Prieš šešerius metus Jūs atsistatydinote iš vicemero posto, kadangi protestavote prieš Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutartį su „Dalkia”. Gal ir toliau mėginsite išguiti šią Vakarų bendrovę iš Gedimino miesto?
– Taip, jau anuomet, 2002-aisiais, labai abejojau dėl šio sandorio. Argi laikinas šeimininkas gali geriau prižiūrėti viešąjį turtą, žinodamas, kad valdo jį laikinai. Tai tiesiog prieštarauja gyvenimo logikai. Tolesnė raida patvirtino mano nuogąstavimus. Tai aiškiai matyti ir iš kainų kilimo dinamikos po 2002 metų, kurią anaiptol ne visuomet galima paaiškinti vien tik pasaulinių kuro kainų didėjimu.
Kita vertus, sutartis su „Dalkia” nėra tokia paprasta – ją nutraukti ar revizuoti būtų labai sudėtinga. Kilus neišvengiamiems ginčams, galutinį žodį tartų tarptautinis arbitražas Stokholme. Viskas ten labai gudriai surašyta. Vis dėlto tikiuosi, kad pavyks susitarti geranoriškai. Nesu nusistatęs prieš tuos vyrus, tegu jie dirba, dirba skaidriai, uždirba vieną, kitą, trečią milijoną pelno, tačiau labai norėčiau, kad nebūtų taip elgiamasi, kaip iki šiol.
– Tačiau ir Jūs pats galite būti apkaltintas, kad veliatės į interesų konfliktą. Po visą sostinę išklijuota 80 plakatų, kuriuose vaizduojamas Vilniaus meras, kviečiantis liaudį atsakyti į interneto apklausos klausimą, kas turėtų reguliuoti šilumos kainas: savivaldybė, Kainų komisija ar monopolį turintys gamintojai? Pasirodė pranešimų, kad šis faktas paskatino Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) imtis tyrimo dėl galimo J.Imbraso viešųjų ir privačių interesų konflikto…
– Jei kas ir įsipainiojo į tokius konfliktus, jau tikrai ne Vilniaus meras. Savivaldybės ekspertai aptiko, kad „Vilniaus energija”, pateikdama deklaraciją dėl susijusių asmenų, nuslėpė tam tikrus ryšius. Kartu su deklaracija pateikiamoje „Vilniaus energijos” pažymoje tvirtinama, kad susijusių asmenų nėra. Tačiau UAB „Vilniaus energija” viceprezidentu dirba L. Samuolis, komercijos direktoriumi – R. Germanas, o valdybos nariu – A.Janukonis. Visi šie asmenys – „Rubicon group” akcininkai. „Rubicon group” įmonės (AB „City service”, UAB „Axis Industrines”, UAB „Katra”, UAB „Bioprojektas”) atlieka beveik visus remonto, rekonstrukcijos, montavimo ir priežiūros darbus „Vilniaus energijoje”.
-Ir vis dėlto, kaip dėl to plakato Vilniaus gatvėse?
– Apie VTEK veiksmus iš tikrųjų nieko nežinau, jie man neatsiuntė jokio oficialaus dokumento. Bet kurio atveju nesijaučiu kaltas. Savivaldos įstatyme pasakyta, kad meras pristato savo savivaldybės gyventojams visus sprendimus, informuoja juos apie rengiamus sprendimus. Kai rengiami svarbių sprendimų projektai, vietos valdžia turi įvykdyti gyventojų apklausą. Todėl ir iškabinome tuos plakatus, kuriais kviečiame vilniečius pareikšti nuomonę, kas turi nustatyti šilumos kainas: jų pačių rinkta valdžia ar Kainų komisija. Aš tą ir darau, todėl nesuprantu, kodėl šiuo atveju galėtų būti pažeistas įstatymas.
– Gal pažeidimo faktas slypi tame, kad ši reklama, šis raginimas kartu yra ir Jūsų paties politinė reklama, kuri vykdoma už savivaldybės lėšas?
– Šiam vajui neišleistas nei vienas Vilniaus miesto biudžeto litas. Dar prieš kelerius metus buvo pasirašyta sutartis su prancūzų lauko reklamos kompanija JCDecaux (tiesa, ši sutartis toli gražu nėra tobula, dabar siekiame ištaisyti kai kuriuos trūkumus). Sutartyje numatyta, kad ketvirtadalis jos stendų reklaminio ploto priklauso savivaldybei – ten galime pateikti įvairią svarbią informaciją, pavyzdžiui, socialinę reklamą, pranešimus apie kultūros įvykius ir t.t. Ir šiuo atveju mes priklijavome tai, ko reikia mums ir vilniečiams. Gal tik savivaldybės viešųjų ryšių tarnyba persistengė, pavaizduodama merą vos ne visu ūgiu, man pačiam tai visai ne prie širdies. Galėjo mane parodyti mažesnį ir taip praplėsti tekstinę dalį. Tačiau jokios mano politinės reklamos čia nėra, nereikia taip aiškinti. Tiesiog atlikau įstatymu deleguotą funkciją.
– Ar vilniečiai aktyviai reiškia savo nuomonę?
– Dėsto. Tačiau gavau žinių, kad kai kuriems gyventojams tai sunku padaryti internetu, jie pageidauja, kad tradiciškai galėtų pasirašyti ant popieriaus lapo kur nors gatvėje ar aikštėje. Galbūt šią savaitę ir tai pradėsime daryti.