Trečiadienio vakarą Slovėnija sukėlė tikrą sumaištį, informavusi visas 27 Europos Sąjungos (ES) valstybes apie stabdomą atominės elektrinės reaktorių.
Sustabdė elektrinę
Vienintelė Slovėnijoje veikianti Krško elektrinė trečiadienį buvo sustabdyta dėl aušinimo vandens nuotėkio. Elektrinės operatoriai pastebėjo nuotėkį iš reaktoriaus aušinimo sistemos ir nusprendė rankiniu būdu jį sustabdyti. Reaktorius buvo sustabdytas per keturias valandas nuo to laiko, kai pastebėtas gedimas. Buvo skelbiama, kad reaktorius sustabdytas saugiai, o gedimas pastebėtas laiku, jokio pavojaus nei gamtai, nei žmonėms nėra.
„Elektrinė sustabdyta, o nuotėkio vieta jau nustatyta. Dabar elektrinė turės maždaug dieną aušti, tik tada bus galima atlikti remonto darbus nuotėkio vietoje”, – vakar sakė Slovėnijos branduolinio saugumo administracijos vadovas Andrejus Stritaras. Remontą planuojama pradėti šiandien. Manoma, kad jis truks kelias dienas. Elektrinė vėl turėtų pradėti veikti antradienį arba vėliausiai trečiadienį.
Pranešė tik rytą
Nors radioaktyviųjų medžiagų nuotėkio nebuvo ir reaktorius buvo sustabdytas saugiai, apie tai Slovėnijos pareigūnai visas 27 bendrijos nares informavo pasinaudodami ES avarinės parengties sistema ECUIRE. Šie pranešimai Lietuvą pasiekė vėlų trečiadienio vakarą, tačiau gyventojai buvo informuoti tik vakar rytą.
„Tai nėra toks įvykis, apie kurį gyventojus reikėtų informuoti nedelsiant”, – pareiškė Lietuvos Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Jolanta Tumasaitė. Pasak jos, inspekcija trečiadienį vakare buvo informuota faksu.
Kai kurios Lietuvos žiniasklaidos priemonės, gavusios iš Europos Komisijos (EK) pirmuosius pranešimus, kad Slovėnijoje stabdomas reaktorius, praėjusią naktį paskelbė apie radiacijos pavojų. Panašiai EK pranešimus interpretavo ir kai kurie užsienio žiniasklaidos atstovai.
Klaidingos interpretacijos
„EK turi avarinės parengties centrą, kai jis gauna informaciją apie įvykius atominėse elektrinėse, ji išplatinama atsakingoms nacionalinėms institucijoms. Iš tiesų EK jokio radiacijos pavojaus neskelbė. Tiesiog pranešime buvo nurodyta „radiation alert”, kas neteisingai buvo išversta kaip radiacijos pavojus”, – tikino VATESI Eksploatavimo nutraukimo ir radiacinės saugos skyriaus vedėjas Vidas Paulikas.
Paprastai avarinės parengties centrai informuojami, kai atominėse elektrinėse nutinka įvykiai, galintys sukelti avarijas, lemti radiacijos padidėjimą, gali kilti pavojus žmonėms. Pranešama ir tais atvejais, kai įvykiai atominėse elektrinėse gali tiesiog turėti atgarsį ar sukelti nerimo visuomenėje. Būtent toks ir buvo Slovėnijos atvejis.
Kai šiais metais du kartus buvo stabdomas Ignalinos atominės elektrinės reaktorius, apie tai nebuvo pranešta kitoms ES valstybėms. „Tai nebuvo avariniai stabdymai”, – sakė V.Paulikas.
Perlenkė lazdą
Vis dėlto V.Pauliko manymu, Slovėnija pernelyg griežtai įvertino įvykį Krško elektrinėje. Specialistas spėliojo, kad galbūt tokią aštrią reakciją lėmė tai, jog Slovėnija šiuo metu pirmininkauja Europos Taryboje.
Anot tarptautinės žaliųjų organizacijos „Greenpeace”, toks informavimas ES lygiu labai neįprastas. Kai kurie ES pareigūnai taipogi pripažino, kad Slovėnija neprivalėjo perspėti dėl nuotėkio, kuris privertė sustabdyti elektrinės darbą. ES kilo diskusija, kokiais atvejais šalys turi informuoti apie įvykius atominėse elektrinėse.
„Jei būtų didelis nutekėjimas, galėtų sutrikti kuro aušinimas, kuras gali perkaisti, o tai galėtų sukelti avariją ir tikrai būtų didelių problemų. Tačiau šiuo atveju nutekėjimas buvo palyginti nedidelis, reaktorius sustabdytas saugiai”, – aiškino V.Paulikas.
Du iš eilės aliarmai
Incidentas Slovėnijos elektrinėje buvo jau antras šią savaitę Europoje. Antradienį rytą Čekijoje, 35 metus veikiančioje Dukovanų atominėje elektrinėje automatinė saugumo sistema nutraukė vieno iš keturių reaktorių darbą, nes vienas darbuotojas per klaidą užsuko aušinimo sistemos vamzdžius. Po įvykio į dangų virš reaktoriaus pastato pakilo garų debesis. Tačiau buvo teigiama, kad incidentas jokio poveikio aplinkai nepadarė.
Situacija suskubo pasinaudoti piktavaliai – trečiadienį kai kuriose Lenkijos ir Ukrainos interneto naujienų svetainėse buvo skelbiami gandai apie radioaktyvumo padidėjimą Černobylyje ir Lenkijos pietryčiuose.
Dėl šio netikro pavojaus žmonės skambino į pagalbos tarnybas ir klausinėjo, ar saugu eiti iš namų į lauką. Ukrainos vyriausybė vėliau paskelbė pareiškimą, kad radiacinis fonas šalyje yra normalus. Lenkijos valstybinės atominės energetikos agentūros vicepirmininkas Witoldas Lada trečiadienį vakare per televiziją taipogi pareiškė, kad jokio radiacijos padidėjimo šalyje nėra.
ES turi 152 branduolinių reaktorių 15-oje valstybių. Krško atominė elektrinė pradėjo veikti 1983 m., antrąjį reaktorių joje Slovėnija ketina pastatyti iki 2017 m.
Avarijos neslėptų
„Jei kiltų realus pavojus, informacija būtų paskelbta. Tikrai nebūtų nuspręsta nekelti panikos ir neskelbti. Tie laikai praėjo. Jei būtų toks įvykis, kuris gali sukelti avariją, ir tai keltų grėsmę Lietuvos gyventojams, būtų iškart imtasi priemonių. Žmonės nedelsiant būtų informuoti, paskelbti pranešimai per radiją ir televiziją, informuota policija, įsijungtų sirenos. Jei kiltų pavojus, sistema suveiktų. Šiuo atveju jo nebuvo ir nėra”, – tikino V.Paulikas.
Lietuvoje egzistuoja avarinės parengties sistema. Avarijos atveju kiekviena institucija turi atlikti konkrečias funkcijas. Pirmiausia apie įvykį ar avariją informuojama VATESI, kuri turi budėtojus, pasiekiamus visą parą telefonu ir faksu. Pavojaus atveju susirinktų VATESI Avarinis centras. Ekstremalių situacijų atveju veiklą organizuotų ir gyventojus informuotų Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisija.
VATESI reaguoja į visus įvykius atominėse elektrinėse, nuo Lietuvos nutolusiose 1000 km spinduliu. Avarijos toliau esančiose elektrinėse nebūtų tokios pavojingos Lietuvai.
c vxcx