Dvi pergalės, trys pralaimėjimai – toks Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės balansas po pirmųjų 2008 metų penkerių tarptautinių rungtynių serijos.
A.Skerla pagerino rekordą
Po kovą iškovotos pergalės prieš Azerbaidžaną 1:0, nesėkmės Čekijoje 0:2, kuklios euforijos su Estija 1:0 bei kluptelėjimo Latvijoje 1:2, Lietuvos komandą draugiškame mače 4:1 užvakar sutriuškino Europos čempionato finaliniam turnyrui besirengianti Rusijos ekipa.
Pernai per pirmąsias penkias dvikovas lietuviams pavyko iškovoti vos vieną pergalę (1:0 buvo įveikti gruzinai, o pralaimėta Maliui 1:3, Prancūzijai 0:1, Ukrainai 0:1 bei Italijai 0:2).
Mačas su Rusija gynėjui Andriui Skerlai buvo 66-osios nacionalinėje ekipoje. Iki šiol daugiau mačų (65) buvo sužaidęs Aurelijus Skarbalius.
„Rungtynės galėjo baigtis 5:4 mūsų naudai, jų gynyba – kaip rėtis, tačiau kai neįmuši, gauni pats”, – pasibaigus dvikovai su rusais sakė Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Algimantas Liubinskas.
Mūsiškiai susitikimą Vokietijos mieste Burghauzene pradėjo ne šūviais pro šalį, bet Manto Savėno įvarčiu. Į tai Rusijos futbolininkai atsakė keturiais tiksliais smūgiais.
„Praleisti tokius įvarčius – atsiprašau…” – iškalbingu nutylėjimu gynybos grandies žaidimą įvertino A.Liubinskas.
Varžovai turėjo šimtaprocentę progą nuginkluoti Žydrūną Karčemarską penktą kartą, tačiau 62-ąją minutę Dinijaras Bilialetdinovas nerealizavo 11 metrų baudinio.
Fizinė forma – atostoginė
„Lietuviai man patiko, ypač jų kontratakos”, – dalijosi įspūdžiais rungtynes stebėjęs būsimosios rusų varžovės Ispanijos rinktinės vyriausiojo trenerio Luiso Aragoneso padėjėjas Sesaras Mendiondo. Ispanas kalbėjo be ironijos, tačiau jį sužavėję epizodai baigėsi nerezultatyviais Sauliaus Mikoliūno, Roberto Poškaus, Tomo Danilevičiaus smūgiais.
„Sukūrėme realių progų įvarčiams, tačiau tuos atvejus, kai tikslui pasiekti reikėjo papildomos dalelės sekundės ar judesio, matyt, nulėmė atostoginė fizinė forma”, – svarstė A.Liubinskas.
„Pirmasis kėlinys atspindėjo tikrąjį rinktinės veidą, o antrajame trūko jėgų, nebespėjome paskui varžovus. Nieko nepadarysi, tokie esame šiuo metu, toks parengtumas”, – tvirtino T.Danilevičius.
„Gindamiesi pralaimėjome labai daug individualių dvikovų. Rusai keturis kartus įsiveržė į mūsų baudos aikštelę ir įmušė tris įvarčius. Didelis nuostolis buvo Deivido Šembero trauma, todėl buvome priversti į kraštą perkelti gana aktyviai priekyje žaidusį Deividą Česnauskį, tačiau tai nepasiteisino. Ignas Dedura rungtynių pradžioje patyrė traumą ir toliau turėjo žaisti viena koja, kęsdamas skausmą”, – vardijo problemas Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris.
Prašė nežaisti šiurkščiai
„Nemažai klydome, tai negerai, tačiau nesureikšminkime šių rungtynių – jos buvo draugiškos. Vieniems futbolininkams leidome atsipūsti, kitiems suteikėme galimybę labiau pajausti žaidimo skonį. Būkime realistai. Galima laimėti dideliu skirtumu ir nieko stulbinančio nepademonstruoti arba pralaimėti 0:1, bet sužaisti brandžiai, efektingai”, – sakė Rusijos komandos strategas Guusas Hiddinkas.
„Pirmąsias neišraiškingas 20 minučių paaiškinčiau paprastai – mums reikėjo laiko įsibėgėti. Klaidos gynyboje man nekelia nerimo, nes šis mačas nieko nelėmė. Lietuviai žaidė kovingai, bet ne šiurkščiai”, – pridūrė saugas Sergejus Semakas.
Kitokios nuomonės buvo gynėjas Vasilijus Berezuckis: „Rungtynės paliko neblogą įspūdį, išskyrus tai, kad lietuviai per daug aktyviai švaistėsi alkūnėmis. Prieš varžybas kalbėjomės su jais ir prašėme nežaisti šiurkščiai, tačiau varžovai nusprendė savaip.”
„Ar varžovai pažeidė taisykles, nežinau. Baudinio neįmušiau, nes smūgiavau atsipalaidavęs. Apskritai Karčemarskas man – neparankus vartininkas, jau antrą kartą nepasisekė jį nuginkluoti nuo 11 m žymos”, – pripažino saugas D.Bilialetdinovas.