Kavinės ir barai vasaros sezono pradžią paskelbusiame pajūryje jau ūžia. Neretai klientai namo parsineša slogius įspūdžius, nes aptarnavimas maitinimo įstaigose – ne be priekaištų.
Rasti darbuotojų sudėtinga
Šventojoje įsikūrusios kavinės „Paršelio rojus” savininkas, buvęs Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Gintautas Rekašius tvirtino, kad darbuotojų paieškos ir šiemet – tikras galvos skausmas pajūrio verslininkams: „Problemos kartojasi. Rasti gerą padavėją ar barmeną – tikras iššūkis”.
Šventojiškis spėjo, kad darbuotojų poreikis vasarą pajūryje išauga dešimt ar penkiolika kartų. Verslininko nuomone, ypač sunku suburti patikimą komandą maitinimo įmonėms, kurios dirba tik sezono metu.
Anot G.Rekašiaus, darbuotojų ieškoma visais įmanomais būdais – verslininkai naršo internete, skelbiasi laikraščiuose, mina kelius į Darbo biržą. Norintieji vasarą pajūryje padirbėti padavėjais ar barmenais irgi nesnaudžia. „Dažnai jie patys ateina į kavines, skambina. Įsidrąsina vis jaunesni žmonės”, – sakė kavinės savininkas.
Trūksta bendravimo įgūdžių
Dideli pretendentų užmojai neretai subliūkšta po pirmųjų susidūrimų su milžiniškais alkanų ir ištroškusių poilsiautojų srautais. „Vien noro neužtenka. Pažymėjimas, gautas Darbo rinkos mokymo centre ar kitoje įstaigoje, taip pat nėra svarbiausias dalykas. Reikia įgūdžių, specifinių būdo savybių. Svarbi visuma. Žmogus gali trykšti paslaugumu, bet jei dvoks prakaitu, darbdavys greitai su juo atsisveikins, kaip ir su tokiu, kuris pasiryžęs šypsotis neturėdamas priekinio danties”, – dėstė G.Rekašius.
Bendravimo su klientais problemos – vienos opiausių. G.Rekašius prisiminė jį pribloškusį tragikomišką atvejį: „Kavinėje žmonės užsisakė lašišos kepsnį. Papietavę padėkojo ir pasiteiravo juos aptarnavusios jaunos kretingiškės, iš kur toji gardi žuvis. „Iš šaldytuvo”, – ramiausiai pareiškė padavėja”.
Graibsto praktikantus
Kad bendravimas su klientais yra didžiulė problema, pripažino ir Klaipėdos turizmo mokyklos, rengiančios padavėjus ir barmenus, Viešbučių, restoranų ir viešojo maitinimo skyriaus vedėja Milda Nagreckienė.
Skyriaus vedėja tvirtino, kad profesinių žinių kavinėse ir restoranuose pradedantiems dirbti ugdytiniams pakanka. Sunkiausiai įkandamas riešutėlis – komunikacija. „Mokykloje tam skiriamas didelis dėmesys, bet jaunuoliams praktikos metu neretai iškyla sunkumų”, – sakė M.Nagreckienė.
Klaipėdos turizmo mokykloje, baigę pusantrų metų trukmės programą, padavėjų ir barmenų diplomus šiemet gavo trylika jaunuolių.
„Grupė buvo nedidelė. Labiau jaunimą domina platesnė, perspektyvesnė virėjo ir barmeno specialybė. Norinčiųjų ją įgyti netrūksta, kasmet paruošiame po tris grupes”, – aiškino M.Nagreckienė.
Barmenais, padavėjais ar virėjais norintys būti jaunuoliai privalo atlikti praktiką maitinimo įstaigose Klaipėdoje arba kituose apskrities miestuose. M.Nagreckienė neslėpė, kad darbdaviai mokinius „medžioja”: „Ne visų restoranų, kavinių vadovams, norintiems priimti praktikantus, galime jų pasiūlyti. Poreikis didelis. Kai kurie jaunuoliai įdarbinami jau praktikos metu”.
Misija neįmanoma?
Palangoje įsikūrusio penkių žvaigždučių viešbučio „Vanagupė” restorano „L‘Ambra Rossa” barmenas Rimas Kedikas tikino galįs suprasti verslininkų rūpesčius. Gerų darbuotojų paieškas jis apibūdino panaudodamas skambų filmo pavadinimą. „Misija neįmanoma”, – tvirtino R.Kedikas.
Jau dešimt metų prie baro stovintis vyras kritiškai vertino aptarnavimo kokybę ir kultūrą didžiausiame šalies kurorte. „Išsiskiria J.Basanavičiaus gatvė, ypač vasaros savaitgaliais, kai žmonės į kavines plūsta konvejeriu. Darbuotojai nespėja. Bene didžiausias jų rūpestis – kuo greičiau apsisukti. Dėmesingumo daugelis klientų turbūt pasigenda”, – dėstė R.Kedikas.
Neseniai palangiškiui pasitaikė proga įvertinti, kaip triūsia padavėjai ir barmenai Vokietijoje: „Restoranuose ir kavinėse dirba nemažai turkų, italų. Tikriausiai paslaugumas – šių tautybių žmonių genuose. Sugebėjimas įtikti, pamaloninti klientus nusveria nežymius etiketo trūkumus”.
Konkurse dalyvauti nepanoro
Palangos savivaldybės Ekonominės plėtros skyriaus vedėja Irena Šatkauskienė teigė suprantanti, kad nuo to, kaip klientai kavinėse ir restoranuose aptarnaujami, neretai priklauso ir miesto vertinimas, jo įvaizdis.
Todėl Palangos savivaldybė pirmoji šalyje pernai organizavo konkursą, kurio metu vadinamuoju slapto pirkėjo principu buvo vertinama aptarnavimo paslaugų kokybė maitinimo įstaigose. Tačiau norą dalyvauti konkurse pareiškė vos dešimt kavinių ir restoranų. I.Šatkauskienė neslėpė, kad buvo laukta didesnio aktyvumo. „Galbūt dalis verslininkų išsigando, nes pamanė, kad nustatytus trūkumus skelbsime viešai. To nesiėmėme daryti. Konkurso dalyviai gavo tik naudos – kiekvienam buvo pateikta ataskaita, suteikianti informacijos, į kokius niuansus verta atkreipti dėmesį, ką reikėtų patobulinti. Galima tai vadinti nemokama konsultacija”, – samprotavo I.Šatkauskienė.
Patarimų nedalija
Aptarnavimas Palangos kavinėse ir restoranuose buvo vertinamas atsižvelgiant į tai, kaip klientai pasitinkami, kaip jais rūpinamasi, kai šie prisėda prie staliuko, kaip žmonės išlydimi.
Paaiškėjo, kad daugumos maitinimo įstaigų darbuotojai nėra linkę siūlyti savo pagalbą išsirenkant patiekalą iš valgiaraščio, nors klientai neretai norėtų sulaukti patarimo. Paprašius pagalbos, ji ne visuomet suteikiama noriai. Nedaugelis darbuotojų drįsta rekomenduoti patiekalus. Slaptų pirkėjų vizitų metu nedaugelis padavėjų galėjo atsakyti, kiek teks laukti norimo patiekalo.
Nustatyta, kad aptarnavimas atsiskaitymo metu maitinimo įstaigose dažniausiai vyko greitai ir sklandžiai. Klientui sumokėjus ne visi padavėjai linkę išlaikyti kontaktą su juo – pavyzdžiui, palinkėti geros dienos ar vėl apsilankyti kavinėje.
Antrąjį konkursą Palangoje planuojama skelbti rudenį.
Kurorto savivaldybė svarsto galimybę kitąmet organizuoti specialius mokymus aptarnaujančiajam kavinių, restoranų personalui. „Visgi neaišku, kiek tai duotų naudos, nes darbuotojų kaita įmonėse nemaža”, – samprotavo Ekonominės plėtros skyriaus vadovė.