Antrus metus Kauno „Žalgiryje” trenerio asistentu dirbantis buvęs krepšininkas Darius Maskoliūnas šį sezoną padėjo vyriausiajam treneriui Rimantui Grigui su legendine komanda laimėti tris titulus.
„Žalgirio” krepšininkai laimėjo net dvylika Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionatų. Šiemet penkiolikto – jubiliejinio LKL sezono finale žalgiriečiai varžybų seriją su Vilniaus „Lietuvos rytu” laimėjo 4:1 ir apgynė titulą.
D.Maskoliūnui šių metų LKL čempionų žiedas – jau aštuntas. Šešis LKL titulus jis pelnė kaip žaidėjas.
Žalgiriečiai šį sezoną dar triumfavo ir Baltijos krepšinio lygoje (SEB BBL) bei Lietuvos krepšinio federacijos taurės (LKF) turnyre.
Pasibaigus sezonui D.Maskoliūnas „Lietuvos žinioms” papasakojo, kokio skonio yra trenerio duona.
– Kaip sekėsi dvejus metus dirbti treneriu?
– Lyg ir neblogai.
– Ar patinka naujoji profesija?
– Patinka. Tik labai sunkus darbas. Kai buvau žaidėjas, niekada nemaniau, kad stovėti šalia vyriausiojo trenerio taip sunku. Aš juk tik asistentas. Tad įsivaizduoju, kokia atsakomybė tenka pirmajam treneriui. Bet iššūkiai mane vilioja visą gyvenimą.
– Vadinasi, atėjus laikui, nebijosite stoti ir į vyriausiojo trenerio vietą?
– Bus laikas, bus ir vaikas. Jeigu bus… Aš mokausi. Tuos pusantrų metų turėjau gerą mokytoją Rimantą Grigą. Seniau jis mane ugdė kaip žaidėją, dabar – kaip trenerį. Jam – labai ačiū.
– Turite jau aštuonis LKL žiedus. Kuris iš jų brangiausias?
– Be abejonės, pirmasis. Svarbus ir pernykštis, nes iškovojau jau būdamas trenerio asistentas. Bet nė vienas žiedo negavau lengvai. Buvo daug gerų sezonų, daug malonių prisiminimų ir… daug žiedų seife. Tačiau nemėgstu tokių aksesuarų, tad žiedų nenešioju.
– Robertas Giedraitis, Tomas Pačėsas, Darius Maskoliūnas. Tai buvę krepšininkai, kurie dabar sėkmingai kremta trenerio duoną. Kiti, pavyzdžiui, Darius Sirtautas, nelabai vykusiai pradėjo trenerio karjerą.
– Esu abiem rankomis už tai, kad kuo daugiau žaidėjų taptų treneriais. Lietuvoje turime puikias sąlygas ugdyti ne tik gerus krepšininkus, bet ir trenerius. Mūsų krepšinio mokykla niekuo nenusileidžia Europos krepšinio mokykloms.
– Kokių dar iššūkių norėtumėte?
– Nieko nebijau. Ko turėčiau bijoti? Gyvenimas pats viską sudėlios.
– Kaip sekėsi derinti darbus „Žalgiryje” ir Vilniaus savivaldybėje?
– Viena žiniasklaidos priemonė mane buvo išvadinusi tuo, kuris niekur nevaikšto. Tačiau praleidau tik du tarybos posėdžius. Truputį daugiau praleidau komiteto posėdžių, bet, kiek įmanoma, dalyvauju visur. Stengiuosi suderinti abu darbus.
– Ateina atostogų metas. Ką esate suplanavęs?
– Kol kas nieko. Tik žinau, kad vyksiu į pasaulio krepšinio mėgėjų čempionatą Riminyje (Italija). Pernai Danijoje dalyvavome Europos kompanijų čempionate, o šiemet vyks pasaulio pirmenybės.