Gimtadienio dovana skerdiką nuvylė

18 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose”, – tokį nuosprendį vakar, per 28-ąjį savo gimtadienį, išgirdo Ričardas Ivanovas.

R.Ivanovo aukai Danguolei Dominauskaitei buvo tik 19 metų. Auklės darbo ieškojusios kaunietės žūtis sukrėtė Lietuvą 2004-ųjų Vėlinių išvakarėse.

Netikėtas išteisinimas.
Nužudytos 19-metės galva buvo aptikta krūmuose ties senuoju Vilijampolės tiltu. Šiuo šiurpiu nusikaltimu įtartam R.Ivanovui, sulaikytam jau po kelių dienų, iš karto prilipo skerdiko pravardė. Iki žmogžudystės jis dirbo viename iš didžiųjų Kauno prekybos centrų mėsininku.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaujama Gyčio Večersko, konstatavo, kad teisiamasis pasmaugė auką dėl savanaudiškų paskatų – gviešdamasis jos telefono, vėliau įvertinto 40 litų.

R.Ivanovas buvo kaltinamas ir aukos palaikų išniekinimu. Dėl šio kaltinimo teismas R.Ivanovą išteisino. Motyvuota tuo, kad iš nužudytosios palaikų nebuvo tyčiojamasi tyčia. Galva nuo kūno atskirta turint vienintelį tikslą – apsunkinti nusikaltimo tyrimą.

Tapo pakaltinamas

Kauno apygardos prokuroras Virginijus Sokolovas buvo prašęs skirti R.Ivanovui 20 metų nelaisvės. Nuo prašymo pasiųsti jį už grotų iki gyvos galvos sulaikė tai, kad „skerdikas” teisiamas pirmą kartą.

„Mano sūnus nekaltas…” – laukdama nuosprendžio net kelis kartus LŽ pakartojo Jonavos rajone, Užusaliuose, gyvenanti R.Ivanovo motina. Po nuosprendžio Valerija Ivanova slapčia braukė ašaras. Išvedamas iš teismo salės, sūnus jai nusišypsojo ir pamerkė akį.

Kartą V.Ivanova jau buvo panašiai tvirtinusi: sakė netikinti, jog niekada psichiatrų įskaitose nebuvęs, kariuomenėje tarnavęs ir vairuotojo pažymėjimą turintis jos sūnus yra nepakaltinamas. Po šių viešai išsakytų abejonių teismas ir skyrė R.Ivanovui papildomą psichiatrinę ekspertizę. Ją atlikusi Vilniuje įsikūrusi Centrinė teismo psichiatrijos komisija paneigė ankstesnį savo kolegų iš Utenos ekspertinio skyriaus teiginį, kad R.Ivanovas serga haliucinacijų lydima paranojine šizofrenija. Jam diagnozuotas tik šizoidinis asmenybės sutrikimas.

Jaudulys darė savo

Pripažindamas R.Ivanovą kaltu, teismas rėmėsi jo prisipažinimu iš karto po sulaikymo.

Visą teismo procesą pabrėžtinai santūriai laikęsis R.Ivanovas, skelbiant nuosprendį nepajėgė nuslėpti jaudulio. Teisėjui paklausus, ar viską suprato, jis nepajėgė net atsakyti. Tik kažką numykė kreivos grimasos iškreiptu veidu.

Laukdamas nuosprendžio, sunkiai tvardė jaudulį ir nužudytosios tėvas Osvaldas Dominauskas. „Jeigu galėčiau dukrą prikelti, pats iš po žemių iškapstyčiau net penkiaženklę pinigų sumą”, – toks buvo jo atsakymas į LŽ klausimą, kodėl nepateikė teismui ieškinio dėl neturtinės žalos. Pašnekovas neslėpė, kad dėl to gailisi – tiesiog buvo per daug sutrikęs. Nužudytosios motinai Svetlanai Pribavkinai priteisti prašyti 50 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti ir daugiau kaip 3300 litų, pasiskolintų laidotuvėms iš dukters krikšto motinos.

Demaskuotas pagal telefoną

Nužudytosios artimiesiems belieka guostis, kad šį nusikaltimą pavyko atskleisti. R.Ivanovas demaskuotas taip pat, kaip ir pakelių maniaku pramintas Kazys Jonaitis – pagal aukos mobilųjį telefoną. Išmetęs buvusią kortelę ir įsidėjęs naują, R.Ivanovas naudojosi pagrobtu telefonu, nežinodamas, kad mobiliojo ryšio operatorius kiekvieną aparatą gali nustatyti ne tik pagal SIM kortelę.

Neslėpdami, kad jau pavargo nuo pusantrų metų trukusio vaikščiojimo į teismus, nužudytosios artimieji vakar teigė, kad nuosprendžio nebeskųs. R.Ivanovo advokatas Tomas Vildžiūnas, prašęs perkvalifikuoti jo ginamajam pareikštą kaltinimą į nusikaltimo slėpimą (R.Ivanovas teigė aptikęs išniekintus 19-metės palaikus netyčia, vaikštinėdamas palei Nerį, ir sukrėstas juos užkasęs), už tai daugių daugiausia grėsė laisvės atėmimas iki 2 metų, skelbiant nuosprendį nepasirodė.