Dviratininkės netektis pribloškė visus

Užpernai su dviračių sportu atsisveikinusios ir Italijoje įsikūrusios 34-erių Zitos Urbonaitės gyvenimas netikėtai nutrūko šį pirmadienį.

Z.Urbonaitė su vyru italų verslininku Luca Valbusa gyveno Italijoje. Jiedu susituokė 2006-ųjų spalį Šiauliuose. Šių metų kovo 14 dieną Z.Urbonaitė pagimdė dukrelę Gretą. Pirminiais duomenimis, moters savižudybės priežastimi įvardijama pogimdyvinė depresija. Šiuo metu tvarkomi dokumentai dėl Z.Urbonaitės palaikų pargabenimo į gimtuosius Šiaulius.

Pas medikus nueiti nespėjo.
Dviratininkės gyvybė užgeso vėlyvą pirmadienio vakarą netoli Trevizo miesto. Lietuvė rasta ant geležinkelio pėsčiųjų tako. Įvykio aplinkybės tiriamos.

Šiuo metu Rusijoje esantis Lietuvos moterų dviračių rinktinės treneris Valerijus Konovalovas LŽ sakė apie tragediją sužinojęs iš Zitos sesers Gražinos, kuri taip pat gyvena Italijoje. „Gražina pasakojo, kad Zita sirgo pogimdyvine depresija, – kalbėjo V.Konovalovas. – Tai rimta liga, reikia gydytis ligoninėje. O Zita gydėsi namie, nes dukrelė mažytė, vyras dirba. Zita vartojo antidepresantus. Visą šeštadienį namie ji buvo viena. Sekmadienį grįžus vyrui Zita iš pat ryto kažkur išėjo. Sesuo ją rado mieste. Ketino pirmadienį vežti į ligoninę, tačiau tądien Zita į sesers skambučius jau neatsakė.”

Žinoma dviratininkė Edita Pučinskaitė, kuri buvo labai artima su Z.Urbonaite, vakar pažymėjo, kad Zitos žūtis – didžiulė netektis Lietuvos dviračių sportui. E.Pučinskaitė spėjo, jog tragiška baigtis – veikiausiai pogimdyvinės krizės pasekmė.

Aukojosi dėl draugių

1973 metų rugsėjo 3 dieną gimusi Z.Urbonaitė sportininkės karjerą pradėjo Panevėžio dviračių sporto klube „Fortūna”. 1997-aisiais ji išvyko į Italiją ir dešimt metų treniravosi su šios šalies klubu „Safi Pasta Zara Manhattan”. 1999-aisiais ir 2002-aisiais Lietuvos plento čempione tapusi dviratininkė įspūdingų pergalių nepasiekė, nes jos pagrindinė užduotis būdavo per lenktynes padėti lyderėms.

Su dviračių sportu Zita atsisveikino, kai pajuto, kad jai to gana. Dėl nesavanaudiškumo Z.Urbonaitę vertino ir Lietuvos rinktinės, ir komandos draugės. „Zitą visi vertino, nes ji daug galėdavo padaryti dėl draugių, – pasakojo rinktinės treneris V.Konovalovas. – Moterų dviračių sporte Zita buvo vadinama Turbo. Ji sugebėdavo pasivyti dvi ar tris atitrūkusias varžoves. Z.Urbonaitė didelių titulų nepelnė, tačiau labai prisidėjo prie draugės Dianos Žiliūtės pergalių, kurių ši iškovojo apie septyniasdešimt. Zita padėdavo pavyti nepalankias varžoves ir ištempdavo draugę į finišo tiesiąją.”

Nuoširdi ir linksma

Šiaurės Italijos Montebelunos miestelyje įsikūrusi Z.Urbonaitė dažnai bendraudavo su D.Žiliūte, kuri su šeima gyveno netoli. Zita džiaugėsi, kad trejų metukų Ilariją auginanti Diana yra patyrusi mama, tad visada turėjo gerą patarėją.

„Zita – nuoširdi, linksma, su ja malonu būdavo bendrauti, – gerų žodžių Z.Urbonaitei negailėjo V.Konovalovas, pradėjęs dirbti su sportininke, kai jai buvo penkiolika metų. – Ji būdavo kompanijos siela, mokėdavo pralinksminti. Ir Zitos vyras nuostabus. Tai buvo graži pora. Kai užsukdavome į svečius, visada šiltai sutikdavo, pavaišindavo. Viskas atrodė puiku.”

„Apie Z.Urbonaitę galiu pasakyti tik gera, – kalbėjo Lietuvos dviračių federacijos (DSF) generalinis sekretorius A.Taučius. – Teko dirbti Šiauliuose, kai ji sportavo. Teko ir jos vestuvėse šokti. Ir E.Pučinskaitė, ir D.Žiliūtė, kai laimėjo „Tour de France” (1998 ir 1999 m.) varžybas, dėkojo Zitai už pagalbą. Esant galimybei visada su ja bendraudavome, kai būdavome Italijoje – apsilankydavome.”