Po kelias savaites trukusių svarstymų prezidentas Valdas Adamkus švietimo ir mokslo ministru paskyrė socialliberalą Algirdą Monkevičių. Jis į postą ateina su keturių pagrindinių darbų planu.
Prezidentas V.Adamkus vakar pripažino, kad A.Monkevičius vertas jam parodyto pasitikėjimo. „Vertinu jį kaip atsakingą žmogų”, – aiškino šalies vadovas. Jis teigė švietimo srityje stebuklų nesitikintis, tačiau laukiantis pirmųjų žingsnių įgyvendinant aukštojo mokslo reformą.
Oficialiai švietimo ir mokslo ministro pareigas A.Monkevičius pradės eiti, kai kitą savaitę prisieks Seime. Pedagogo išsilavinimą turintis ir 2000-2004 metais ministro pareigas jau ėjęs politikas sieks, kad ateinantys mokslo metai prasidėtų sklandžiai. Jis taip pat daug dėmesio skirs mokslo ir technologijų slėnių kūrimui, spręs mokytojo statuso visuomenėje klausimą ir į visus šiuos procesus bandys įtraukti visuomenę. „Nors laiko iki Vyriausybės kadencijos pabaigos liko nedaug, dirbsiu iš visų jėgų”, – tikino paskirtasis ministras.
Apie visa tai LŽ pokalbis su A.Monkevičiumi.
– Kokių darbų pirmiausia imsitės įžengęs į Švietimo ir mokslo ministeriją?
– Seime šiuo metu sprendžiama labai rimta problema. Po Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo susidarė teisinio reguliavimo tuštuma. Neaišku, kaip aukštosios mokyklos turėtų pradėti naujuosius mokslo metus. Dėl to jau pradėti atitinkami pokalbiai, parengtos įstatymo pataisos, tačiau klaustukų vis dar daug. Akivaizdu, kad iki mokslo metų pradžios nepavyks įgyvendinti KT sprendimo, pagal kurį valstybė negali apmokėti dalies studijų kainos ar skirstyti studentus į dieninių, neakivaizdinių ar vakarinių studijų. Valstybinės aukštosios mokyklos taip pat negali priimti studentų, kurie mokėtų visą studijų kainą. Visas šias negeroves reikia pašalinti.
Jau pradėti valstybei labai svarbūs, tačiau iki šiol starto linijos nepasiekę darbai. Vienas jų – mokslo ir technologijų slėnių kūrimas. Šioje srityje atsiliekame nuo kaimynų. Manau, kad tašką čia reikia padėti iki Seimui baigiant pavasario sesiją liepos mėnesį.
Labai svarbu spręsti mokytojo statuso klausimą. Šios profesijos prestižas visuomenėje gerokai sumenkęs, ir tai valstybei – labai didelis nuostolis. Vien tik didinti atlyginimus nebepakanka, reikia kalbėti apie mokytojų darbo sąlygas, gerinti jų socialines garantijas, išlaisvinti juos nuo biurokratinio popierizmo ir kitų nebūtinų darbų.
Imsiuosi iniciatyvos visuose savo darbuose remtis visuomenės nuomone. Noriu, kad anksčiau minėtuose procesuose dalyvautų švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, studentų atstovybės ir piliečių organizacijos.
– Naujoji sąjunga kaltino prezidentūrą vilkinant procedūras dėl jūsų skyrimo ministru. Panašią nuomonę dėl to esate išsakęs ir jūs. Ar nekils sunkumų bendraujant su V.Adamkumi?
– Jokių sunkumų kilti neturėtų. Esu konstruktyvus ir kalbėti apie praeitį, kažko kaltinti nenoriu. Dabar man svarbiausia skubiems darbams sutelkti visas už švietimo ir mokslo sritį atsakingas valdžios grandis.
– Iki šios Vyriausybės darbo pabaigos liko penki mėnesiai – nedaug laiko svarbiems darbams nuveikti. Ar spėsite?
– Mano išvardytus darbus tiesiog būtina nuveikti, nes turime pasirengti naujiems mokslo metams. Nepakaks paprasčiausiai užlopyti tam tikras spragas, reikia žiūrėti į ateitį. Tikiuosi, kad tai pavyks padaryti ir rugsėjį nebus protestų.
– Ar esate numatęs permainų ministerijoje? Keisite dabartinę viceministrę Virginiją Būdienę ar kitus politinio pasitikėjimo tarnautojus?
– Visą laiką vadovavausi idėja, kad reikia dirbti su žmonėmis, kurie jau dirba. Žinoma, ministras turi galimybę papildyti kolektyvą naujais žmonėmis, pasikviesti į pagalbą kitų patarėjų. Geriausiu atveju tai vos 2 ar 3 žmonės.
Dėl V.Būdienės galiu pasakyti tik tiek, kad pirmiausia mums reikia pabendrauti. Pagal įstatymą viceministrai iš pareigų pasitraukia drauge su ministru. Tad kai nueisiu dirbti į ministeriją, V.Būdienės ten jau nebus. Ar pasiūlyti jai darbą, apsispręsiu tik su ja pasikalbėjęs.