Baltijos šalių laukia sunkūs laikai

Baltijos šalių ekonomikos plėtra pastaruoju metu smarkiai sulėtėjo. Tolesnes jų ekonomines perspektyvas ekonomistai vertina prieštaringai: vieni teigia, kad Baltijos šalyse greitai kils recesija, o kiti mano, kad recesijos pavyks išvengti.

Aišku tik viena: dėl ūkio plėtros lėtėjimo, kurį sukėlė Skandinavijos bankai, iki šiol dosniai daliję paskolas, o dabar jų apimtis ženkliai mažinantys, Baltijos šalims iš esmės reikės pamiršti narystę euro zonoje, ypač dabar, kai infliacija jose yra tokia didelė.

Lietuva, Latvija ir Estija bendrą Europos valiutą – eurą – tikėjosi įsivesti iš karto po įstojimo į Europos Sąjungą (ES) 2004 metais. Tačiau sparčiai auganti infliacija šiuos planus nustūmė į 2010-2013 metus.

Pasak ekspertų, Baltijos šalių vyriausybės turi sumažinti išlaidas ir rasti naujų būtų skatinti ūkio plėtrą tuo metu, kai ženkliai sumažėjo vartotojų paklausa, kurią anksčiau skatino paskolų bumas.

Latvijoje „švelnus nusileidimas“, apie kurį tiek kalbėta, artimiausiu metu neprognozuojamas“, sakė Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje ekonomikos profesorius Mortenas Hansenas (Morten Hansen).

„Šalies ūkio prieaugis mažėja sparčiau nei prognozuota. Jei pokyčiai Estijoje būtų laikomi šio regiono ateities ženklu, galime teigti, kad recesija yra labai tikėtina“, – sakė M. Hansenas.

„Nordea“ banko analitikas Ansis Rantala (Anssi Rantala) pridūrė: „Akivaizdu, ypač Latvijos ir Estijos atveju, kad šių šalių ekonomikos artėja prie recesijos arba ją jau pasiekė“.

Tokie pokyčiai Baltijos šalyse yra vieni staigiausių tarp naujųjų ES narių. Pernai šiuo metu buvo kalbama apie galimą Baltijos šalių ekonomikos perkaitimą dėl spartaus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempo.

Tačiau pirmąjį šių metų ketvirtį metinis ūkio prieaugis Estijoje tesiekė 0,4 proc. Palyginus su ketvirtuoju ketvirčiu, prieaugis sumažėjo 1,9 proc. Latvijoje ekonomikos augimo tempas sulėtėjo iki 3,6 proc. (ketvirtąjį ketvirtį šis rodiklis siekė 8,1 proc.), o Lietuvoje – iki 6,4 proc. (8 proc. ketvirtąjį ketvirtį).

Baltijos šalių ekonomikos plėtra sulėtėjo po to, kai Skandinavijos bankai, įskaitant „Swedbank“ ir SEB, sugriežtino paskolų politiką. Dėl to smuko nekilnojamojo turto kainos bei statybų ir mažmeninės prekybos apyvarta.

Ekspertų teigimu, Baltijos šalims būtina didinti eksportą, nors augančios vidaus rinkoje pagamintų prekių kainos bei didėjantys atlyginimai sumažino Baltijos šalyse pagamintos produkcijos konkurencingumą.

Vilties spinduliu Baltijos šalims išlieka vis dar klestinti Rusija – svarbiausia šių trijų šalių rinka.

Baltijos šalių vyriausybių laukia sunkus darbas: sustabdyti ūkio plėtros lėtėjimą ir mokestinių pajamų mažėjimą. Estijos valdžia jau buvo priversta priimti papildomą šių metų biudžetą, kuriuo siekiama mažinti išlaidas. Latvija neabejotinai taip pat turės susiveržti diržus, kad įvykdytų savo tikslą šiuos metus baigti su 1 proc. BVP deficitu. Lietuvoje biudžeto politika nėra tokia griežta, tačiau vyriausybė siekia subalansuoti šių metų biudžetą.

Padėtį Baltijos šalyse sunkina ir augantis nerimas dėl galimos devalvacijos. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai būgštauja dėl devalvacijos ir mėgina apsidrausti, siekdami keisti gautų paskolų sąlygas ar investuodami į užsienio valiutą.

Ir nors Baltijos šalių centriniai bankai užtikrina, kad Lietuvos litas, Latvijos latas ir Estijos krona tikrai nebus devalvuoti, ekonomistai laikosi priešingos nuomonės. „Žinoma, dabar Baltijos šalių centriniai bankai neigia devalvacijos galimybę. Tačiau jei ūkio plėtos tempai ir toliau lėtės, o infliacijos lygis augs, centriniai bankai bus priversti pakeisti savo nuomonę šiuo klausimu“, – sakė analitikas iš „Nordea“ Aku Hentila (Aku Hentila).

Balandį metinė infliacija Lietuvoje siekė 11,7 proc., Latvijoje – 17,5 proc., o Estijoje – 11,4 proc.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.